Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys, ramina Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams sulaukiantys daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Jie prognozuoja, kad nuosėkis dar tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Didžiausias nuosėkis – vakarinėje ir rytinėje dalyje
Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais dvidešimtyje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys operatyviai perduodami telemetrine sistema.
Gruntinis vanduo po pavasarinio pakilimo šių metų kovo ir balandžio mėnesiais liepą didžiojoje šalies dalyje gerokai nuseko. Daugiau nei pusėje stebėjimo gręžinių gruntinio vandens lygis slūgsojo nuo 5 iki 50 cm giliau nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio lygis.
Tik Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Biržai, Panevėžys, Dotnuva, Ukmergė) vandens lygis buvo nuo 11 iki 36 cm aukščiau nei vidutinis daugiametis.
Didžiausias gruntinio vandens nuosėkis stebėtas vakariniame ir rytiniame Lietuvos pakraščiuose – Vėžaičių ir Dūkšto postuose.
Gali pasiekti rekordinį lygį
Pagal daugiametes lygių kreives galima prognozuoti, kad gruntinio vandens nuosėkis dar tęsis ir rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Jei kritulių šiuo laikotarpiu bus mažiau nei standartinė klimato norma, gruntinio vandens lygis atskiruose rajonuose gali pasiekti žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų, skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Koks bus gruntinio vandens lygis konkrečioje vietovėje, priklauso ne tik nuo meteorologinių, bet ir nuo geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau (>7 m) slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus, o patys pokyčiai pasireiškia kelis mėnesius pavėlavę.
