Nuotr. iš redakcijos archyvo
Žmogus pasaulį pažįsta penkiais pagrindiniais pojūčiais: regėjimu, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Kovo 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje minima kaip Tarptautinė ausų ir klausos diena. Tą dieną stengiamasi atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kaip svarbu reaguoti į pirmuosius klausos pokyčius, kreiptis į medikus, kad ateityje nereikėtų išgyventi skaudžių pasekmių.
Problemų ateityje daugės
Europos Sąjungoje kas šeštas žmogus skundžiasi turintis klausos sutrikimų. O duomenys apie tai, kiek Lietuvos gyventojų turi su klausa susijusių negalavimų, labai skurdūs.
Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų statistikos registro duomenimis, apie 2–3 procentai šalies gyventojų negali girdėti be klausos aparatų. Ir vis tik, medikų spėjimu, šalyje įvairių klausos sutrikimų gali turėti apie 300 tūkst. gyventojų.
Manoma, kad ateityje neprigirdinčiųjų skaičius šalyje didės.
Viena to priežasčių – senstanti visuomenė. Kitas šio rodiklio augimą sąlygojantis veiksnys yra aplinkos, kurioje žmonės gyvena bei dirba, triukšmas, nuolat garsiai klausoma muzika.
Ankstyvieji klausos pokyčiai
Dažniausiai klausa silpsta iš lėto, o pati pradžia lieka nepastebėta. Ausų, nosies, gerklės gydytoja Reda Lesutytė pastebi, kad pirmuosius klausos pokyčius žmonės dažniausiai ignoruoja. Jiems atrodo, kad ne jie neprigirdi, bet kiti neaiškiai kalba.
„Silpniau girdintis žmogus dažnai neišgirsta sakinio pradžios, nuolat prašo pakartoti. Be to, garsiau nei kiti šeimos nariai klausosi televizoriaus, sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje arba, kai kalba daugiau žmonių, bendraudamas žodžius skaito iš lūpų“, – tokius silpstančios klausos požymius „Santarvei“ apibūdino R. Lesutytė.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
