Gyventojai priešinasi daniškų kiaulių kaimynystei

Ruzgų ir Bugenių kaimų gyventojai parašais patvirtino nesutinkantys, kad būtų atgaivintas Bugenių kiaulių kompleksas. Tokią nuomonę jie išrėžė ir per susitikimus su valdžios atstovais, danų kapitalo įmonės „Bugenių Agro“ vadovais. Priešiškai nusiteikę žmonės pagrasino: jeigu danai neatsisakys ketinimų, pagalbos ieškosią pas šalies Prezidentą. SVARBIAUSIA – ŽMONIŲ NUOMONĖ
UAB „Bugenių Agro“ Savivaldybei prašymą įteikė balandžio mėnesį. Jį kol kas svarstė tik jungtinis Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų bei Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetai. Politikai įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių sudaryti komisiją, kuri turėtų išanalizuoti situaciją ir pateikti siūlymus, tačiau kol kas tokios komisijos nėra.
Dėl dar vienos „ekologinės bombos“ mūsų rajone labiausiai aistros verda Ruzguose ir Bugeniuose. Kaimo bendruomenės parašais išreiškė savo nuomonę. Visi pasirašiusieji ruzgiškiai nesutinka kaimynystėje turėti veikiantį kiaulių kompleksą.
Bugeniškių nuomonės pasidalijo per pusę.
„Jūs turite nuspręsti: būti kompleksui ar ne. Šis susitikimas padės apsispręsti, kaip balsuoti Tarybos posėdyje“, – žmonėms prisipažino Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
Susitikti su Bugenių ir Ruzgų kaimų gyventojais atvyko ir „Bugenių Agro“ savininkas bei direktorius Erwin Nissen bei jo pavaduotojas Artūras Girdenis.
„Mes nesiruošiame jūsų įkalbinėti, tik norime paaiškinti, kaip dirbsime, kokias technologijas taikysime, kad baimių būtų mažiau“, – gyventojams sakė A. Girdenis.

ĮŽVELGĖ TIK TRŪKUMUS
„Už“ pasirašę bugeniškiai prisipažino užkibę ant danų „kabliuko“ – pažado įsteigti naujų darbo vietų.
„Jeigu dabar būtų renkami parašai, ko gero, situacija pasikeistų. Manėme, kad atsiras galimybė įsidarbinti. Tačiau iš spaudos sužinoję, kad bus įkurta vos 20 darbo vietų, pasijutome apgauti“, – teigė bugeniškiai.
Ruzgiškiai sakė dar nepamiršę smarvės, kurią vėjas atnešdavo nuo veikiančio komplekso. „Nejaugi daniškos kiaulės mažiau smirda už sovietines?“ – replikavo žmonės.
Bugenių ir Ruzgų gyventojai įsitikinę, kad dėl tokios kaimynystės kristų žemės, pastatų kaina.
Stasys ir Ilona Skurvydai prisipažino, kad namo Bugeniuose nebūtų pirkę už jokius pinigus, jeigu būtų žinoję apie danų planus. Prieš metus Ruzguose apsigyvenęs verslininkas iš Mažeikių Alfredas Raudys neslėpė pasipiktinimo dėl to, kad danų kiaulės gali turėti neigiamos įtakos jo sumanymams.
Labiausiai nukentės sanitarinėje zonoje (pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą – 1,5 kilometro atstumu) gyvenantys 21 sodybos žmonės, nes jie dėl taikomų apribojimų negalės imtis jokių statybų, verslo.

KOMPENSACIJA – SRUTOS?
„Bugenių Agro“ direktoriaus pavaduotojas A. Girdenis bandė gyventojus įtikinti, kad aplinkai poveikis bus minimalus, nes bus taikomos moderniausios technologijos: iš ventiliacinių angų išeinanti smarvė bus jaučiama tik 300 metrų atstumu, srutos bus laikomos sandariose, su oru kontakto neturinčiose duobėse, specialiomis žarnomis laistomos per metus vos 23 paras. Tik tuo metu teksią iškentėti smarvę. (Anot specialistų, ji gali pasiekti ir Mažeikius).
Svečių argumentai gyventojų neguodė. Logiškas atrodė ir jų prašymas kažkiek kompensuoti už aplinkos teršimą, sveikatos gadinimą.
Bugenių bendruomenei buvo pažadėta socialiniams ir kultūriniams poreikiams kasmet skirti 30 tūkst. litų, Ruzgų gyventojai konkrečių pažadų neišgirdo. Labiau buvo kalbama apie kitą „pagalbą“ – nemokamą laukų laistymą srutomis. Lietuvos Vandens ūkio instituto laboratorijos vedėjas, profesorius Zenonas Strusevičius „kompleksą trąšų“ kiekvienam hektarui įvertino 500 litų.
„Aštuonis mėnesius raugintas srutas jokiu būdu negalima vadinti organika. Tokiu koncentratu savo laukus sutikčiau tręšti ne dažniau kaip kas penkerius metus“, – mokslininkui paprieštaravo Mažeikių apylinkės seniūnas, ūkininkas Vidmantas Kesminas.
Ruzgiškiai prisiminė, kaip sovietiniais metais Bugenių komplekso srutomis laistomuose laukuose niekas neaugdavo.

DANUS PALAIKĖ VIENAS KITAS
Į susitikimą atėjusių bugeniškių buvo paprašyta balsavimu pareikšti savo nuomonę. Už komplekso atgaivinimą pakilo vos kelios rankos.
Žmonės, pasisakantys už danų atėjimą, neslėpė savo pykčio dėl kitaip manančių bugeniškių.
„Daugumai visiškai nerūpi vaikai, anūkai. Galbūt jie kada nors galės įsidarbinti komplekse“, – samprotavo Daliutė Gineitienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad danų kapitalo bendrovėje traktorininku dirba sūnus bei sarge marti, darbas pažadėtas ir jai.
Moters sūnus, uoliai gynęs darbdavį, pasigyrė kas mėnesį gaunantis po tūkstantį, o žmona – po 7 šimtus litų.
„Lietuviai tik bankrutuoti sugeba, todėl danams ir pavydi. Aš esu dirbusi komplekse. Meldžiuosi už danus, kojas galiu nubučiuoti, kad ėmėsi šito“, – gyrė juos ruzgiškė Janina Lekstutienė.

GYVENTOJAI SUTIKO PAMATYTI
Lietuvoje jau auginama tūkstančiai daniškų kiaulių, tačiau ne visi rajonai sutinka jas įsileisti. Pavyzdžiui, Rasenių rajono taryba priėmė sprendimą nerekonstruoti buvusių kiaulių kompleksų, taip užkirsdama kelią danų ketinimams.
Dėl mūsų šalies įstatymų netobulumo ne visada paisoma savivaldos institucijų. Aplinkos ministerija UAB „Bugenių Agro“ jau yra išdavusi leidimą rengti komplekso poveikio aplinkai programą. Ar ne dėl to Vandens ūkio instituto mokslininkas Z. Strusevičius, neištvėręs žmonių replikų, pasitikėdamas savimi pareiškė, kad kompleksas vis tiek bus.
„Kam tas susirinkimas, jei viską nuprendėt? Skaudu žmonėms, kai šitaip kalbama, nepaisoma jų nuomonės“, – šie vicemero J. Siminkevičiaus žodžiai privertė svečią atsiprašyti.
Susirinkimai Bugeniuose ir Ruzguose baigėsi panašiai: gyventojai galutinę nuomonę pareikš, apžiūrėję Pakruojo rajone veikiantį kitos Danijos bendrovės kiaulių kompleksą. „Bugenių Agro“ vadovai pažadėjo patenkinti jų norą.

DANIJOJE KIAULIŲ NEBENORI
Danija užima beveik tokį pat plotą kaip Lietuva, tačiau pas mus per metus kiaulių užauginama apie milijoną, o Danijoje – 25 kartus daugiau. Teigiama, kad Danijoje jau sunkoka pamatyti kažkada gana gausiai perėjusius gandrus, nes dėl taršos išnyko vandens telkinių švarumo indikatorius – varlės.
Bendrovės savininkas E. Nissen, išgirdęs žmonių replikas, kad danams jau tenka pirkti geriamąjį vandenį, paprieštaravo – jie perką nebent gazuotą vandenį.
Kad ir kaip ten būtų, tačiau Danijos vyriausybė stengiasi kenksmingą gamybą iškelti kitur, už Lietuvoje nuomojamą žemę jiems net mokamos kompensacijos.
Savivaldybės mero J. Siminkevičiaus teigimu, Danijos įstatymai visaip varžo kiaulidžių plėtimą. Jeigu Lietuvoje kiaulių komplekse leidžiama auginti nuo 12 iki 54 tūkst. kiaulių, Danijoje – tik nuo 2,5 iki 3 tūkstančių. Danijoje kiaulių auginimo komplekse vadybininku dirbęs E. Nissen „Santarvei“ šito negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Savivaldybės meras V. Džiugelis (iš kairės) norėjo išgirsti gyventojų nuomonę, bendrovės direktoriaus pavaduotojas A. Girdenis ir savininkas E. Nissen – susirinkusiuosius nuraminti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto