Verslininkų iš Kauno ketinimas ant Ašvos upelio prie Tulnikių tvenkinio statyti hidroelektrinę sukėlė gyventojų aistras. Reivyčių bendruomenė Savivaldybei įteikė daugiau nei šimto nepatenkintų žmonių parašų. Ar tokio statinio atsiradimas nepakenktų gamtai, aiškinasi komisija. Tačiau galutinį žodį – būti ar nebūti hidroelektrinei, tars rajono politikai.
MAŽEIKIUS PASIRINKO
KAUNIŠKIAI
Praėjusį mėnesį Savivaldybė gavo dviejų kauniškių prašymą leisti Tulnikių kaime keisti 6 arų žemės sklypo paskirtį į gamybinę. Šalia Tulnikių ežero žemės įsigiję verslininkai ant Ašvos upelio planuoja statyti mažąją hidroelektrinę.
Vienas verslininkų Vytautas Vilčiauskas „Santarvei“ teigė, kad tai pirmoji jų hidroelektrinė.
Vietą statyboms rinkosi pagal „Valstybės žiniose“ paskelbtą Aplinkos ministerijos informaciją: buvo nurodyti vandens telkiniai, kur būtų galima statyti hidroelektrines.
„Geriausios vietos užimtos. Mes smulkios žuvelės, kur radom, ten ir bandome įsikurti“, – į klausimą, kodėl kauniškiai pasirinko Mažeikius, atsakė verslininkas.
BENDRUOMENĖ
SURINKO
PARAŠUS
Prieš kauniškių planuojamą verslą protestuoja vietos gyventojai. Reivyčių bendruomenė surinko 116 parašų ir juos įteikė Savivaldybės administracijos direktoriui. Bendruomenės pirmininkė Brigita Momgaudienė žmonių poziciją išsakė Savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir kauniečiai verslininkai.
B. Momgaudienė „Santarvei“ sakė, kad gyventojams kelia nerimą tai, jog dėl hidroelektrinės nukentės gamta, tvenkinys, paplūdimiai.
„Kam ardyti tai, kas sukurta. Jeigu tokia statyba bus palaiminta, neatsuksi proceso atgal, jei kas bus negerai. Jeigu bendruomenė pritars tokiems ketinimams, kaltę prisiims ant savo pečių“, – samprotavo pašnekovė.
SENIŪNAS
PASIGEDO
INFORMACIJOS
Prieš kelerius metus kapitališkai buvo sutvarkyta Tulnikių poilsiavietė. Paplūdimį prie tvenkinio yra pamėgę ne tik vietos žmonės, bet ir mažeikiškiai. Reivyčių seniūnas Algimantas Auškalnis „Santarvę“ patikino, kad vasarą čia savaitgaliais suvažiuoja po 80–100 automobilių su poilsiautojais.
Tulnikių poilsiavietėje kasmet vyksta įvairios šventės, netrūksta pramogų vaikams.
Reivyčių bendruomenė planuoja šį paplūdimį dar geriau sutvarkyti: įrengti vasaros estradą, poilsio aikštelę, pastatyti įrenginių pramogoms. Tam būtų panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
A. Auškalnis nesiėmė prognozuoti, kiek dėl hidroelektrinės nukentėtų gyventojų pamėgtas gamtos kampelis. Tačiau verslininkų planai įnešė sumaišties.
„Pasigirsta visokių spėliojimų, nuogąstavimų. Be abejo, žmonėms trūksta informacijos. Jeigu verslininkai su jais susitiktų, atsakytų į rūpimus klausimus, galbūt gyventojų nuomonė pasikeistų“, – svarstė seniūnas.
A. Auškalnis sakė nepažįstąs kojas į seniūniją bandančių įkelti verslininkų. Apie jų planus statyti hidroelektrinę, kaip ir gyventojai, sužinojęs iš gandų.
„Verslininkai nėra pratę apie savo planus informuoti vietos savivaldos atstovų. Gyventojai mūsų klausia, kas kur bus, nežinome, ką atsakyti“, – situaciją komentavo seniūnas.
SUNERIMĘ IR ŽVEJAI
Dėl kauniškių verslininkų planų sunerimę ir rajono žvejai. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Egidijus Virkutis „Santarvei“ pasakojo, kad prieš penkerius metus draugija šį tvenkinį išsinuomojo žvejybai. Sutartis su apskrities viršininko administracija sudaryta dešimčiai metų – iki 2013 metų. Draugija už naudojimąsi tvenkiniu moka mokestį. Kiek konkrečiai, pašnekovas neatsakė – apie tūkstantį litų per metus už dvylika nuomojamų rajono vandens telkinių.
Draugijos pirmininkas prisipažino dar gerai neišstudijavęs sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau žvejai nežada sėdėti sudėję rankų ir būti tik stebėtojai. Pašnekovas nenorėjo atskleisti, kokių veiksmų žadama imtis.
E. Virkutis patikino, kad žvejams svarbūs ne tik savi interesai. Esą dėl hidroelektrinės, o tiksliau dėl reguliuojamo vandens kiekio, nukentėtų žuvivaisa.
POLITIKAS
SUKRITIKAVO
PREZIDENTĄ
Savivaldybės tarybos narys Saulius Šiurys, pasisakantis prieš hidroelektrinės statybą, save vadina aktyviu gyventojų ir gamtos gynėju.
„Dažnai replikuoju: kur žiūri šalies Prezidentas? Pats būdamas aplinkosaugininkas, užsimerkia prieš kraštovaizdžio naikinimą“, – prisipažino politikas.
S. Šiurys teigė žinąs, kad tokie objektai pridaro žalos gamtai. Kaip pavyzdį minėjo Virvytės upę, ant kurios pastatyta dešimt hidroelektrinių. Esą jam yra tekę stebėti ant vandens paviršiaus plūduriuojančias plėves.
„Vasara – sausros metas. Ima trūkti vandens, reikia jį dirbtinai stabdyti, kad neištekėtų. Stovintis, nejudantis vanduo ima žaliuoti. Tokiame vandenyje žuvys žus“, – S. Šiurys nesutiko, kad hidroelektrinės poveikis tvenkiniams skiriasi nuo jos poveikio upėms.
GAMTOSAUGININKAI
PAVOJAUS
NEĮŽVELGĖ
Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Steponas Margalikas mano, kad gyventojai be reikalo skambina pavojaus varpais. Esą hidroelektrinių projektuotojai nustato telkinio vandens leistiną lygį, ir jeigu jo laikomasi, jokių problemų nekyla. Inspektorius patikino, kad hidroelektrinių savininkai dažniausiai šiam reikalavimui nenusižengia.
Anot S. Margaliko, dėl hidroelektrinės atsiradimo Tulnikių tvenkinys nenukentėtų. Ji naudotų perteklinį vandenį, kuris dabar per užtvankos „karnizą“ nubėga į upelį.
„Nieko ten baisaus nebus. Vanduo tikrai daugiau nežaliuos negu dabar. Juk ir dabar tvenkinyje vanduo stovintis“, – komentavo aplinkos apsaugos specialistas.
S. Margalikas svarstė: galbūt patys verslininkai, gerai išanalizavę situaciją, pasitrauks iš Mažeikių dėl menko „biznio“. Esą hidroelektrinė dėl vandens stygiaus galėtų dirbti tik pavasarį ir rudenį, investicijos čia būtų nelabai pelningos.
SITUACIJĄ AIŠKINASI
KOMISIJA
Ar verslininkams iš Kauno leisti keisti žemės ūkio paskirties žemę į gamybinę, turės nuspręsti Savivaldybės taryba. Tačiau rajono politikai, prieš priimdami sprendimą, nori turėti daugiau argumentų, kurie padėtų apsispręsti. Ar tikslinga verslininkams įjungti žalią šviesą, siūlymus turės pateikti komisija.
„Taip jau susiklostė, kad ir vėl tapau komisijos pirmininku (vadovavo komisijai dėl Bugenių kiaulių komplekso plėtros – B. R.). Aš tikrai nesu prieš verslą, tačiau būtina rasti atsakymus į kylančius klausimus, reikia išsiaiškinti, koks būtų hidroelektrinės poveikis aplinkai ir panašiai“, – aiškino Savivaldybės vicemeras visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius.
Pašnekovas teigė, kad yra nemažas sąrašas klausimų, į kuriuos reikia rasti atsakymus. Bandoma suskaičiuoti, kiek lėšų išleista privažiavimui, tvenkinio krantinei sutvarkyti, jam įžuvinti, paplūdimiui įrengti ir kitiems darbams. Apytiksliais skaičiavimais, pastaraisiais metais tam išleista apie 200 tūkstančių litų vadinamojo gamtos apsaugos fondo lėšų. Ankstesnių metų dokumentai jau nukeliavę į archyvą.
Tulnikių tvenkinys, kuris dabar išnuomotas Medžiotojų ir žvejų draugijai, yra Savivaldybės balanse. Komisija dar neišsiaiškino, ar būtų galima jį pernuomoti kitam naudotojui.
„Išankstinės nuomonės neturime. Manau, kad per mėnesį ar du pavyks viską išsiaiškinti ir kitų metų pirmą ketvirtį Tarybai pateiksime siūlymus“, – spėjo komisijos pirmininkas.
BANDYS RASTI
KOMPROMISĄ
Planuojamos hidroelektrinės statytojai stebisi sulaukę gyventojų protesto.
Anot V. Vilčiausko, jam netekę girdėti, jog kur kitur būtų bandoma priešintis vadinamosios mažosios hidroelektrinės statybai.
„Gyventojams pateiksime išsamią specialistų analizę, mokslininkų parengtą ekspertizę. Argumentuosime, kad neardysime jokios infrastruktūros ir kitaip nepakenksime“, – teigė pašnekovas.
Verslininkas sutiko, kad reiktų jiems pasikalbėti su gyventojais. Po posėdžio bandęs pakalbinti bendruomenės pirmininkę B. Momgaudienę, tačiau ji pasakiusi, kad nėra apie ką kalbėti (pirmininkė „Santarvei“ šito neneigė – B. R.).
A.Vilčiauskas patikino, kad jeigu su gyventojais būtų rastas kompromisas, verslininkai prisidėtų prie poilsiavietės sutvarkymo, paremtų bendruomenę.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Rajono politikų žodis lems, ar ant Ašvos upelio prie Tulnikių tvenkinio atsiras hidroelektrinė.
