Gerovę kūręsi ant paskolų pamatų mažeikiškiai klimpsta į skolas: daugėja priverstinių išieškojimų iš hipotekai įkeisto turto ir jo areštų. Didėja gyventojų įsiskolinimai ir komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms.
Tuo tarpu skolų išieškotojams sunkmečiu – pats darbymetis.
DAUGĖJA PRIVERSTINIŲ
IŠIEŠKOJIMŲ
Tikėdami, kad pinigai suteikia laisvę, žmonės tapo pinigų vergais – dažnam neilgai truko, kol skolų prisikaupė daugiau nei uždirba. Darbo biržoje kiekvieną savaitę didėja bedarbių būrys, mažėjantys atlyginimai sudaro keblumų sumokėti mokesčius, grąžinti paskolas.
Žmonės, imdami paskolą būstui ar kitokiam nekilnojamajam turtui įsigyti, savo turtą įkeičia bankui.
Kai jie nebepajėgia vykdyti kreditavimo sutarties nustatytų įsipareigojimų, bankai kreipiasi į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio turto išieškojimo neginčo tvarka.
Mažeikių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais priverstinio išieškojimo bylų iš hipotekai įkeisto turto nuo rugsėjo mėnesio, palyginti su ankstesnių metų laikotarpiu, padaugėjo keturis kartus. Šiemet jau gauti aštuoni tokie prašymai.
Hipotekos skyriaus darbuotojai sako, kad į bankų akiratį dėl paskolų nemokėjimo patenka ir paprasti mažeikiškiai, ir verslininkai.
SUNKIAU IŠIEŠKOTI
Kai sunkia dalia skundžiasi paprasti mažeikiškiai ir įmonių vadovai, skolų išieškotojams pats darbymetis. Mažeikių rajone dirbantys antstoliai pripažįsta – sunkmečiu išieškojimo bylų padaugėjo.
Mažeikių ir kaimyniniuose rajonuose dirbanti antstolė Elena Miliauskienė pastebėjo, kad nors bylų ir padaugėjo, pasidarė sunkiau išieškoti skolas – padaugėjo bedarbių, žmonės neturi pinigų.
Šiuo metu neefektyvios ir varžytynės.
„Kadangi yra nekilnojamojo turto sąstingis, nors skelbiame varžytynes, niekas jomis nesidomi. Kovą, balandį neatsirado nė vieno perkančiojo. Gal tiesiog žmonės bijo, be to, bankai taip lengvai nebeduoda paskolų,“ – svarstė E. Miliauskienė. Kalbėdama apie varžytynes, ji pridūrė, kad parduodami ir butai, ir sklypai, tik namų seniai bebuvę.
Dėl didėjančio nedarbo ir menkstančių atlyginimų nemokūs tampantys gyventojai dar turi galimybių iš bėdos išlipti mažiau nukentėję: antstoliai jiems siūlo patiems ieškoti pirkėjų, tokiu atveju yra tikimybė gauti didesnę sumą nei parduodant varžytynėse. (Pirmosiose varžytynėse prašoma 80 proc. turto vertės, antrosiose – tik 60 proc.)
VERSLAS
NEBE KANTRUS
Šalies žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, neva suaktyvėjo varžytynės, paneigė ir antstolis Svajūnas Degimas.
„Varžytynių kaip sumažėjo prieš kokius porą metų, taip jų ir nepadaugėjo, čia labai išpūstas reikalas, – „Santarvei“ sakė antstolis ir pastebėjo, kad gerokai padaugėjo neatsiskaitymo atvejų tarp verslininkų. – Galbūt verslas mažiau kantrus. Seniau būdavo normalu, kad įmonė skolos gali palaukti ir du ar tris mėnesius, o dabar bijo, nes neaišku, ar po dviejų trijų mėnesių bebus ko laukti, ar skolininkas nebus bankrutavęs.“
„Sodros“ Mažeikių skyriaus duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį jau devynioms rajono įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos, praėjusiais metais bankroto bylų registruota per 30. Tokiu atveju kreditoriai geriau iš anksto kreipiasi į teismą ir prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą, nes taip išlieka didžiausia tikimybė atgauti bent dalį skolos.
Mažeikių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais per vieną ketvirtį vidutiniškai būdavo paskelbiama 415 areštų, šiemet – jau 488. Padaugėjo ir kilnojamojo turto areštų.
APIE PROBLEMAS
BŪTINA KALBĖTI
Kalbinti antstoliai samprotavo, kad bankai su paprastais mažeikiškiais „susidoroti“ neskuba, nes jiems neapsimoka – todėl ir nėra tokio skolų išieškojimo suaktyvėjimo, kokio buvo galima tikėtis.
Nors skolininkų sunkmečiu šiek tiek ir padaugėjo, bet bankai iš tiesų elgiasi žmogiškai, „Santarvę“ patikino kalbinti jų atstovai. Svarbiausia – kad sunkmečio užkluptas žmogus pats ateitų ir kalbėtųsi su bankininkais.
„Jei klientai su mumis kalbasi, mums lengviau žinoti to žmogaus situaciją, tada galime patarti. Kai kuriems reikia skambinti, jų ieškoti. Kartais žmogus paprasčiausiai nekelia ragelio, bijo prisipažinti. Juk mes ne represinė struktūra, žmonių nesodiname į kalėjimus, – nusijuokė banko „DnB NORD“ Mažeikių skyriaus vadovas Linas Memys. – Mes nenorime turėti žmonių turtų, norime susitarti geruoju, kad nereikėtų teisminių procedūrų ir išieškojimų: ir mums laiko užima, ir žmogui kainuoja brangiau. Bendrai galime ieškoti išeities: dažniausiai pavyksta susitarti su žmonėmis, atidėjimus padaryti, restruktūrizuoti paskolą, kad pratemptume tą laikotarpį, kol žmogus suras darbą ar gaus atlyginimą.“
IŠDUODA
MAŽIAU PASKOLŲ
Besidominčių paskolomis žmonių bumas praėjo, be to, ir bankai griežčiau vertina klientų galimybes grąžinti paskolą.
Banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė „Santarvei“ sakė, kad banko paskolų portfelis sumažėjo keturiais procentais. Šiuo metu banko paskolų privatiems asmenims portfelis viršija 7 mlrd. Lt, iš jų mažiau kaip vienas procentas išduota mažeikiškiams – daugiau nei 70 milijonų litų.
„Mes jau seniai propaguojame atsakingą skolinimą, kuris atitiktų ir šalies ekonomikos tendencijas, tad pastaruosius dvejus metus mūsų paskolų rinkos dalis nuosekliai mažėjo, – informavo bankininkė ir pridūrė, kad klientai vis daugiau dėmesio skiria savo finansinių galimybių įvertinimui: – Šiuo metu įvairiais finansavimo produktais domisi tie žmonės, kurie jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo ir savo narių pajamų stabilumo ateityje, teigiamai vertina savo kvalifikaciją, darbinę patirtį ir ateities perspektyvas.“
PRASISKOLINA
KOMUNALININKAMS
Gerovę kūręsi ant paskolų pamatų mažeikiškiai dažnai įklimpsta į skolas „komunalininkams“. Hipotekos skyriaus duomenimis, Mažeikių rajone padaugėjo turto areštų dėl skolų už komunalines paslaugas.
Trūks plyš stengdamiesi atiduoti dalį atlyginimo bankui, žmonės nebeišgali susimokėti už visas kitas kasdienes paslaugas – elektrą, šilumą, šiukšlių išvežimą. Specialistai pastebi, kad vyrauja tendencija: kas skolingas už vieną paslaugą, dažnai būna skolingas ir už kitą.
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius Jonas Jurkus sako, jog pagal skolų augimą grįžtama į 2000-uosius metus, kada Lietuva nukentėjo dėl Rusijos krizės – tiek dabar, tiek anuomet su priskaitymu skola siekė per 10 mln. litų.
„Tik tada šilumos kaina buvo du kartus mažesnė,“ – replikavo J. Jurkus. Šiuo metu reali gyventojų skola siekia apie pusketvirto milijono litų. Šilumą tiekiančios bendrovės vadovas „Santarvei“ sakė, kad skola kasmet sumažėja iki spalio mėnesio – žmonės įsiskolinimus pamažu dalimis moka per vasarą – iki kito šildymo sezono.
„Mažeikių šilumos tinklų“ darbuotojai skolininkų iš akiračio nepaleidžia – tuo tikslu dirba trys žmonės.
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis taip pat patikino, kad įmonei reikalingas žmogus dirbti tik su skolų turinčiais gyventojais – tokiam atsiradus skolas pavyko gerokai sumažinti.
Pažeidėjus nuosekliai „papurto“ ir akcinė bendrovė „VST“. Bendrovės Mažeikių skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje skolų turi apie dvi dešimtys gyventojų (jų bendra skola viršija 12 tūkst. litų) ir per pusantro šimto įmonių (625 tūkst. litų).
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Kiekvienas Mažeikių rajono gyventojas vien šiam bankui „skolingas“ vidutiniškai apie 1 100 litų – tai paaiškėjo privačių klientų paimtų paskolų portfelį padalijus visiems rajono žmonėms.
