Šventėje dalyvavo G. Pačkausko anūkė – jaunoji fleitistė Lauryna Pačkauskaitė. Nuotr. iš Sedos kultūros centro archyvo
Gruodžio 25 dieną Sedos kultūros centre jau penktus metus minimi iškiliausi Anapilin iškeliavę Sedos šachmatininkai – Albertas Gelžinis, Justinas Paulauskas ir Gediminas Pačkauskas. Šis paminėjimas įsiliejo į senesnes tradicijas turintį renginį – XIV Šachmatų ir šaškių turnyrą, tradiciškai vykstantį Sedoje. Šiemet į jį susirinko daugiau nei 60 dalyvių iš Telšių, Mažeikių, Plungės, Klaipėdos rajonų.
Kuo gi šachmatų ir šaškių sportui nusipelnė šie trys minėti žmonės, kurių atminimas kasmet į Sedą sukviečia gausų būrį Žemaitijos ir Klaipėdos krašto sportininkų?
Kirpyklą pavertė neoficialia šachmatų mokykla
Su A. Gelžinio vardu siejama Sedos miestelio šachmatų žaidimo pradžia. Jis gimė 1906 metais Rygoje, vėliau jam teko gyventi Kaukaze ir tik apie 1921 m. Gelžinių šeima susiruošė grįžti į Lietuvą, po kurio laiko įsikūrė Sedoje.
Nuo pat mažų dienų Albertas jautė aistrą šachmatams, kuriais žaisti jį išmokė tėvas. Būdamas trisdešimties A. Gelžinis pradėjo dirbti Sedos kirpykloje, kuri tapo pirmąja neoficialia Sedos šachmatų mokykla.
Šachmatais būdavo žaidžiama laisvu nuo kirpimo metu, o kartais ir kerpant. Reikia manyti, kad toks kirpimo būdas buvo labai neįprastas, todėl kirptis į Sedos kirpyklą mielai vykdavo šachmatų mėgėjai ne tik iš Sedos, bet ir iš tolimesnių Mažeikių rajono kaimų. Į dienos pabaigą kirpykla būdavo pilnutėlė, joje ne tik žaista šachmatais, bet ir analizuoti ėjimai. G. Pačkauskas prisimena, kaip su kitais moksleiviais kantriai laukdavo, kol kirpykloje neliks klientų, kad galėtų sužaisti bent vieną partiją su geriausiu Sedos šachmatininku.
Apie 1956 m. A. Gelžinis persikėlė dirbti į Mažeikius. Ir Sedoje, ir Mažeikiuose jis buvo žinomas šachmatų sporto entuziastas: turnyruose dažnai laimėdavo prizines vietas, mėgo žaisti susirašinėdamas. 2002 metais Mažeikių rajono šachmatų klubas „Matas“ A. Gelžiniui suteikė garbės nario vardą už itin didelį indėlį į rajono šachmatų raidą.
Domėjosi ne tik šachmatais
Savo antruoju mokytoju senieji Sedos šachmatininkai vadino Justiną Paulauską. Jis gimė 1927 metais Salantuose. Čia baigė mokyklą ir išvyko mokytis į Klaipėdos mokytojų institutą, kur įgijo pedagogo specialybę. 1953 m. pradėjo dirbti Sedos vidurinėje mokykloje, buvo jos direktoriumi ir istorijos mokytoju.
G. Pačkauskas prisimena, kaip naujasis mokyklos direktorius nupirko dešimt šachmatų lentų ir pionierių kambaryje prasidėjo reguliarios šachmatų treniruotės. J. Paulauskas pradėjo nuosekliai ugdyti jaunąją Sedos šachmatininkų kartą. Į jo vadovaujamą mokyklą treniruotis ateidavo ir A. Gelžinis.
Į turnyrą Sedoje susirinko daugiau nei 60 dalyvių iš Telšių, Mažeikių, Plungės ir Klaipėdos rajonų. Nuotr. iš Sedos kultūros centro archyvo
Su J. Paulausko vardu siejama organizuota sportinė veikla Sedoje: jis buvo Sedos futbolo komandos vartininkas, kartu su A. Gelžiniu atstovaudavo Sedai Lietuvos kaimiškų draugijų „Nemunas“ čempionatuose.
1975 metais J. Paulausko veikla Sedoje nutrūko, jis persikėlė dirbti į Mažeikius, vėliau į Židikų vidurinę mokyklą, tačiau mokytojo pradėtą darbą Sedoje tęsė jo mokiniai, tarp kurių savo gabumais ir organizacine veikla išsiskyrė G. Pačkauskas.
Pirmasis šachmatų rinkinys… iš duonos
G. Pačkauskas gimė 1943 metais Šiauliuose, po kurio laiko su tėvais persikėlė į Sedą, kurioje su pertraukomis gyveno iki pat gyvenimo pabaigos. Pirmasis jo šachmatų mokytojas buvo tėvas Antanas Pačkauskas – tarpukario Lietuvos karininkas, šachmatais žaidęs už Šiaulių banką. Gediminas prisimena, kaip pokario metais, dar būdamas vaikas, visą naktį išstovėjo Sedoje eilėje prie duonos ir parsinešė namo neiškepusį duonos kepaliuką. Tėvas nupjovė plutą, duonos minkštimą išmirkė vandenyje ir nulipdė šachmatų figūras. Pusę figūrų nudažė mėlynai, kitą – raudonai, nes kitokių spalvų neturėjo. Tai buvo pirmasis G. Pačkausko šachmatų rinkinys – žaidimo, su kuriuo jis nesiskyrė visą gyvenimą.
Pokario Sedoje, be mokyklos, Sedos kirpyklos, šachmatais buvo galima žaisti ir šio miestelio gaisrinėje – ten buvo dvi šachmatų ir trys šaškių lentos. Kad galėtų lankytis gaisrinėje, Gediminas turėjo įstoti į jaunuosius gaisrininkus, teko sudalyvauti net gesinant gaisrą. Būtent čia jis išmoko žaisti šaškėmis.
Širdis sustojo prie šachmatų lentos
Akivaizdu, kad šachmatai lavina vidinę koncentraciją... Nuotr. iš Sedos kultūros centro archyvo
1959 m. G. Pačkauskas jau buvo geriausias Sedos šaškininkas, Ukmergėje laimėjęs Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ pirmenybes, 1961 m. užėmęs II vietą tos pačios draugijos organizuotose rusiškų šaškių varžybose. Šiuo laikotarpiu jis susipažino ir su šimtalangėmis šaškėmis, kurios, kaip vėliau prisipažino, jį labai traukė, tačiau nebuvo, kas mokytų.
Sukūrus šeimą, teko gyventi įvairiose vietose, Telšių, Mažeikių ir Skuodo rajonuose. Kur tik gyveno, steigė šachmatų mėgėjų būrelius, organizuodavo varžybas, kiekvienam atvykusiam pirmiausia siūlydavo pažaisti šachmatais… Į Sedą grįžo jau užsitarnavęs šachmatų sporto meistro vardą, tačiau šachmatų gyvenimas miestelyje merdėjo (A. Gelžinis ir J. Paulauskas senokai buvo išvykę iš Sedos).
G. Pačkauskas su sediškiu Steponu Dermontu subūrė naują šachmatininkų grupę, o nuo 2003 metų kartu su Mažeikių šachmatų klubu „Matas“, Sedos kultūros centru, Sedos seniūnija bei gimnazija pradėjo organizuoti kasmetinius Žemaitijos miestelių komandų turnyrus Sedoje. Jis taip pat aktyviai žaidė ir su Mažeikių rinktine, paskutiniaisiais gyvenimo metais intensyviai bendradarbiavo su Ryškėnų (Telšių r.) komanda. 2011 m. Žemaitijos šachmatų turnyre Ryškėnuose, analizuojant ką tik baigtą žaisti partiją, prie šachmatų lentos jo širdis nustojo plakti…
Turnyrai vyksta kasmet
Po G. Pačkausko mirties kasmetinius turnyrus Sedoje kartu su Sedos seniūnija bei kolegomis iš Mažeikių organizuoja jo sūnūs Arūnas ir Antanas Pačkauskai. Šių metų turnyrui Mažeikių rajono šachmatų federacijos pirmininkas Gintaras Paulauskas parengė du Žemaitijos šachmatų sporto istorijai skirtus leidinius: knygą „Lietuvos–Žemaitijos–Mažeikių šachmatų raida pasaulio šachmatų fone“ (2017) bei ją papildančią vaizdo medžiagą (CD diskas).
Šiemet pirmoji vieta komandinėje miestų įskaitoje atiteko Naujosios Akmenės komandai, antroji – Palangos, trečioji – Vėžaičių seniūnijos komandai. Komandinėje kaimų įskaitoje pirmą vietą laimėjo Platelių, antrą – Ryškėnų, o trečią – Sedos komanda, kuriai atstovavo ir Gedimino Pačkausko sūnūs, kurie į turnyrą atvyksta iš Švedijos (Arūnas) ir Kaliningrado srities (Antanas). Šaškių varžybose pirmą vietą laimėjo Telšių komanda, antrą – Mažeikių, o trečią – Sedos komanda, kurioje dalyvavo ir dvi G. Pačkausko anūkės Marija ir Rita Pačkauskaitės. Renginio muzikinę dalį paįvairino dar viena G. Pačkausko anūkė – jaunoji fleitistė Lauryna Pačkauskaitė.
Parengė Jurgita PAČKAUSKIENĖ
P.S. Rašant tekstą naudotasi knygoje „Lietuvos–Žemaitijos– Mažeikių šachmatų raida pasaulio šachmatų fone“ (autorius G. Paulauskas, 2017) spausdinta medžiaga, publikacijomis spaudoje bei virtualioje žiniasklaidoje, o taip pat Gedimino Pačkausko artimųjų prisiminimais.
