Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama gyvūnų gerovės priežiūrą visoje Lietuvoje, susiduria su situacijomis, kai net ir nustačius akivaizdžius gyvūnų gerovės pažeidimus galiojantys teisės aktai neleidžia taikyti pakankamai veiksmingų priemonių.
Siekdamas spręsti praktikoje nuolat pasikartojančias problemas, VMVT Gyvūnų gerovės skyrius pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Siūlomi pakeitimai orientuoti į aiškesnį reglamentavimą, efektyvesnę gyvūnų apsaugą ir galimybes užkirsti kelią piktnaudžiauti.
Siūloma stiprinti atsakingą veisimą
Vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
Pasak specialistų, toks reikalavimas padėtų mažinti neatsakingą ir nekontroliuojamą dauginimą, skatintų atsakingą veisimą, geresnę gyvūnų sveikatos kontrolę bei prisidėtų prie nelegalios prekybos mažinimo.
Taip pat siūloma tikslinti gyvūnų augintinių veisėjo sąvoką. Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes.
Aiškesnės ribos dėl žiauraus elgesio
VMVT siūlo tiksliau apibrėžti, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną.
Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. O analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti.
Siūloma griežtinti draudimą laikyti gyvūnus
Dar vienas siūlymas – dėl draudimo laikyti gyvūnus taikymo tvarkos. Siūloma, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei – pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams.
Dar vienas svarbus pakeitimas – siūloma, kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.
Siekiama uždrausti nuolat laikyti šunis pririštus
Dar vienas siūlymas – drausti nuolat laikyti šunis pririštus. Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinių bei elgsenos sutrikimų.
VMVT specialistų manymu, svarbu įstatyme nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.
Šiuo metu tarnybos inspektoriai susiduria su atvejais, kai šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.
Pagal VMVT informaciją parengė Neringa ŠVELNIENĖ
