Hemorojaus statistika Lietuvoje: kodėl vis daugiau žmonių kreipiasi į proktologą?

Šiuolaikinėje medicinos praktikoje vis dažniau pastebimas ryškus susidomėjimo padidėjimas proktologinėmis konsultacijomis. Viena iš pagrindinių priežasčių – hemorojus, lėtinė ir itin paplitusi liga, kuri šiandien liečia vis daugiau darbingo amžiaus žmonių.

Proktologas Vilniuje – InnMed klinika tampa vis dažnesniu pasirinkimu sostinės gyventojams, kurie ieško ne tik efektyvaus gydymo, bet ir konfidencialumo bei profesionalumo.

„Per pastaruosius penkerius metus pacientų srautas dėl hemorojaus išaugo beveik dvigubai,“ – sako chirurgė-proktologė Asta Pukinskienė iš „InnMed“ klinikos.  „Pastebime, kad į mus kreipiasi tiek jauni žmonės, tiek vyresni pacientai, kurie ilgą laiką delsė ieškoti pagalbos dėl gėdos ar nežinojimo.“

Ką rodo statistika Lietuvoje?

Nors išsamių nacionalinių duomenų apie hemorojaus paplitimą Lietuvoje trūksta, atskiros gydymo įstaigos fiksuoja aiškią tendenciją – per pastarąjį dešimtmetį hemorojaus diagnozių skaičius nuosekliai auga.

Faktai ir skaičiai:

• Remiantis VLK (Valstybinės ligonių kasos) duomenimis, 2018–2023 m. laikotarpiu proktologinių konsultacijų skaičius išaugo daugiau nei 40%.
• Pasaulyje hemorojus paliečia apie 25–35 % suaugusiųjų. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad iki 50 % žmonių bent kartą gyvenime susiduria su šia problema (NIDDK, USA).
• Daugelyje išsivysčiusių šalių, įskaitant Lietuvą, hemorojaus dažnis didėja kartu su sėdimu gyvenimo būdu, netinkama mityba ir stresu.

Asta Pukinskienė yra chirurgė, proktologė – „InnMed“

„Didžioji dalis pacientų ateina su pažengusio hemorojaus simptomais – kraujavimu, skausmu, niežėjimu ar mazgų iškritimu. Ši liga nėra pavojinga gyvybei, bet gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę,“ – pažymi gydytoja A. Pukinskienė.

Kodėl žmonės vis dažniau ieško proktologo pagalbos?

Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl vis daugiau pacientų Lietuvoje drąsiai kreipiasi į proktologus.

1. Augantis visuomenės sąmoningumas

Žmonės vis dažniau ieško informacijos apie sveikatą internete, domisi prevencija. Viešos diskusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose padeda mažinti tabu.

2. Patogesnė prieiga prie privačių klinikų

Tokios įstaigos kaip „InnMed“ klinika Vilniuje suteikia galimybę greitai patekti pas specialistą, gauti tyrimus ir gydymą konfidencialiai.

„Mūsų klinikoje pacientai dažnai pabrėžia, kad privatumo jausmas ir žmogiškas bendravimas yra tokie pat svarbūs kaip ir gydymas. Hemorojus – jautri tema, tad pagarba ir empatija yra būtinos,“ – dalijasi gydytoja A. Pukinskienė.

3. Patogesnės gydymo galimybės

Minimaliai invazinės procedūros (tokios kaip hemorojaus mazgų ligavimas guminiais žiedais (Barrono metodas)), leidžia gydyti ligą be chirurgijos ir ilgo atsigavimo.

Ar galima hemorojų „išgyventi“?

Svarbiausias gydymo elementas – ne vaistai ar procedūros, o ilgalaikiai paciento įpročiai. Ir tai dažniausiai – sunkiausia dalis. Kaip pastebi gydytoja, daug žmonių nori greito rezultato, bet nesugeba ar nenori keisti to, kas lėmė ligą: darbo režimo, mitybos, fizinio aktyvumo stokos.

„Kai pacientas sako: „Paskirkite man žvakutes, bet aš daugiau sportuoti tikrai nepradėsiu“, – suprantu, kad rezultatas bus trumpalaikis. O hemorojus visada sugrįžta, jei priežastys lieka tos pačios,“ – tvirtina ji.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) gairės rodo, kad bent 30 minučių judesio per dieną (ne treniruotės, o tiesiog aktyvaus judėjimo) sumažina hemorojaus riziką daugiau nei 50 proc. Tuo tarpu mityba, kurioje yra bent 25–30 gramų skaidulų per dieną, ženkliai pagerina tuštinimosi reguliarumą ir žarnyno veiklą.

Rizikos veiksniai – kodėl susergame hemorojumi?

Hemorojaus atsiradimą lemia keletas veiksnių.

• Sėdimas darbas, ypač biuro darbuotojams ar vairuotojams.
• Lėtinis vidurių užkietėjimas.
• Nėštumas ir gimdymas.
• Nesaikingas svorio kilnojimas.
• Nepakankamas skaidulinių medžiagų vartojimas.

„Dažniausiai hemorojus vystosi nepastebimai. Pradinės stadijos gali būti lengvai suvaldomos keičiant gyvenimo būdą, tačiau dauguma pacientų kreipiasi per vėlai,“ – įspėja gydytoja A. Pukinskienė.

Kada būtina kreiptis pas proktologą?

Negalima ignoruoti šių simptomų:

• Kraujavimas tuštinantis.
• Skausmas ar diskomfortas išangės srityje.
• Mazgų ar gumbelių iškritimas.
• Nuolatinis niežėjimas ar perštėjimas.

Net jei simptomai atrodo nežymūs, svarbu išsitirti, nes kraujo pasirodymas iš išangės gali būti ir kitų, rimtesnių ligų, pvz., storosios žarnos vėžio, simptomas.

Gydymo galimybės

Šiuolaikinė medicina siūlo platų gydymo spektrą.

• Konservatyvus gydymas – dieta, tepalai, žvakutės.
• Minimaliai invazinės procedūros – ligavimas žiedais, skleroterapija.
• Chirurginės intervencijos – pažengusioms stadijoms.

„Svarbiausia – nedelsti. Laiku pradėtas gydymas dažnai leidžia išvengti operacijos,“ – teigia gydytoja A. Pukinskienė.