Humaniškumas. Kieno atžvilgiu?

Vidas STANKUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Net ir už žiauriausius nusikaltimus sėdę gali tikėtis vėl saulės šviesą pamatyti ne tik pro kalėjimo grotas. Laikas, matyt, užgydo visas žaizdas ir užneša atmintį. Tačiau man atrodo, kad nužudytųjų artimiesiems laikas sustoja vietoje.
Tokią mano reakciją sukėlė šalies Prezidentės sprendimas suteikti malonę prieš daugiau kaip šešiolika metų banko apsaugos darbuotoją nužudžiusiam nuteistajam. Iškart po nusikaltimo išaiškinimo teismas jam skyrė mirties bausmę, po to ji buvo pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Dabar gi nusikaltėliui šiurpus nusikaltimas gali bekainuoti dvidešimt penkerius metus nelaisvės.
Ir tai ne vienintelis atvejis… Laisvėje jau vaikšto žurnalisto Vito Lingio žudikas.
Savo sprendimą šalies vadovė motyvuoja tuo, kad nuteistasis rodė pastangas pasitaisyti, be to, esą mūsų šalies įstatymai nenumato teisinės galimybės būti humaniškesniems tokių nuteistųjų atžvilgiu, o tai išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių.
Stop. Man apmaudu: tokių, man vis dar sunku ištarti, žmonių aukos juk nebeturi galimybės grįžti kad ir po penkiolikos ar dvidešimties metų!
Teko vienam pirmųjų atsirasti nusikaltimo vietoje, kai Mažeikiuose buvo nužudyta moteris ir du jos nepilnamečiai vaikai, bandyta padegti jų namą. Reikia įsivaizduoti, kokį siaubą paskutinėmis gyvenimo akimirkomis teko išgyventi vaikams, kai jiems į kaktas buvo įremtas pistoletas. Reikėjo pamatyti tuo metu vyrų, dirbusių nusikaltimo vietoje, veidus, kurie bylojo: duokite mums tą žudiką, nuosprendis bus įvykdytas vietoje.
Tas žudikas taip pat buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, bet kas gali garantuoti, kad jis negrįš: kiek žinau, kalėjime jis baigė aukštąjį mokslą, neva pasitaisė.
Diskutuoti yra dėl ko. Čia galima prisiminti ir vieną iš dešimties Dievo įsakymų – „Nežudyk“, ir svarstyti apie krikščionių skelbiamą atleidimą artimui savo. Tačiau mano nuomonė išlieka tokia pat – dantis už dantį, akis už akį.
Mūsų Baudžiamajame kodekse tikrai nėra įvardyta daug nusikaltimų, už kuriuos grėstų išskirtinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Prieš skirdami šią bausmę, teisėjai atsižvelgia į ypatingą žiaurumą ir ypač skaudžias nusikaltimo pasekmes.
Kodėl mes, visuomenė, turime išlaikyti žmogiškumą pamynusius, jokio dėmesio į kitų, silpnesnių žmonių (nusikaltimų praktika rodo, kad nusikaltėlis vienas niekada nepuola jauno, jam galinčio pasipriešinti žmogaus, dažniausiai jis veikia iš pasalų, naudodamasis ginklu arba pasitelkęs į pagalbą bendrus) maldavimus ir prašymus nekreipusius antžmogius. Tai dar labiau piktina, kai matai, kad nemaža dalis visuomenės kartais neturi ko valgyti, tuo tarpu kaliniai aprūpinami ne tik maistu, ne tik stogu virš galvos…
O galbūt prieš priimant tokius malonę suteikiančius sprendimus reikėtų bent aukos artimųjų nuomonės paklausti? Negi jie nenusipelnė to, kad dalyvautų tame procese, kuris vadinamas teisybės triumfu. Tik jie gali nuspręsti, ar jau atėjo laikas būti humaniškiems ir atverti kalėjimo duris.
Diskutuoti galime be galo, vis dėlto manau, kad prieš priimant tokius svarbius sprendimus, reikia ypač kruopščiai išnagrinėti visus teigiamus ir neigiamus tokio žingsnio aspektus.

3 Atsakymai į “Humaniškumas. Kieno atžvilgiu?”

  1. u kovo dengi i sviazi tot i prav - musu demokratija parašė:

    Nepamirskite ,kad musu ‘stebuklu salyje“ galimai gali atsidurti uz grotu ir nieko nepadares,gali buti galimai neteisingai apkaltintas tuo ko nepadarei, ar pabuvojes ne vietoi ir nelaiku atsidurti uz grotu ,“patingejus „pareigunams isigilinti ieskant kaltu , galimai gali atsisesti uz nieka.arba 3 metus uz pora vistu.
    nera cia demokratijos ir jokia cia ne teisine valstybe.
    zmogus turi nusilenkti – isminciai ,o ne – bunteliui, purvinu pinigu.

  2. Aušra parašė:

    Aš irgi už tai, kad reikėtų kalbėtis su nužudytųjų artimaisiais. Tai jei turi atleisti už didžiulį skausmą ir netektį, ir nuspręsti, ar laikas kaliniui į laisvę. Ir apskritai. Jei jau kalinys susiprotėjo ir „pasitaisė“, tai tegul visuomenei naudinga veikla užsiima ir „atidirbinėja“ kalėjime. Kažin, koks kalinio požiūris, kaip jis gali atitaisyti netektį ir skausmą? Šia tema siūlyčiau pažiūrėti filmą „Kita žemė“. Yra apie ką pamąstyti.

  3. Jonas parašė:

    Šaunuolis, Stankau! Pilnai su Tavimi sutinku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto