Daugiabučio namo kaimynų nesutarimo priežastimi tapo kanalizacijos vamzdis. Septyniasdešimtmetis, norintis atnaujinti kanalizaciją, sulaukė kaimyno pasipriešinimo. Žmogui, norinčiam pasilengvinti gyvenimo sąlygas, negali padėti nei valdžios atstovai, nei vandens tiekėjai. Siūlymas dėl konflikto kreiptis į teismą senolio neguodžia. 
PAVARGO NEŠIOTI KIBIRUS
Yrant kolūkiams, du Geidžių kaimo gyventojai privatizavo butus gyvenvietėje esančiame keturbučiame name. Kažkada šiame name buvo vietinis vandentiekis, kanalizacija. Tačiau niekam nesirūpinant namu, kanalizacijos vamzdžiai užsikimšo, ir ji tapo nenaudojama.
Neseniai antrojo aukšto gyventojas Pranciškus Pralgauskas sumanė išvalyti vamzdžius, kad galėtų naudotis kanalizacija. Tik tada ir paaiškėjo, kad nėra vamzdžio, jungiančio antrojo aukšto sistemą su kieme esančiu nuotėkų šuliniu.
P. Pralgauskas „Santarvei“ sakė butą pirkęs prieš kokius 19–20 metų. Kanalizacija jau ir tada niekas nesinaudojęs, nors buvę akivaizdu, kad ji čia buvusi. Kol dar Pranciškus buvo pakankamai stiprus, jis apsieidavo ir be tos kanalizacijos: nešiodavo paplavas kibiriukais iš antrojo aukšto žemyn. Tačiau vyriškis jau baigia septintą dešimtį ir panoro palengvinti sau gyvenimo sąlygas.
Pradėjęs rūpintis kanalizacijos atnaujinimu vyriškis prisiminė, kad prieš kokius 6–7 metus po jo butu pirmajame aukšte gyvenantis Algirdas Gabalis remontavo savo butą. Tuomet Pranciškus sako girdėjęs, kaip jo kaimynai apačioje virtuvėje šūkavę: „Kam tas vamzdis reikalingas?“ Pas juos darbavęsis amžinatilsį Lukauskas tada ir nupjovęs kanalizacijos vamzdį.
VAMZDŽIO PAIEŠKOS
P. Pralgauskas pasakojo, kad pas A. Gabalį dėl namo kanalizacijos atnaujinimo lankęsis Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas. Tačiau ir su juo, kaip ir su Pranciškumi, vyriškis į kalbas nesileidęs, tvirtindamas, kad jokio vamzdžio čia nė būti nebuvę.
„Kam tada kriauklė prie sienos buvo pritvirtinta, jeigu nuo jos nėra vamzdžio vandeniui nubėgti, kam tada tas kanalizacijos šulinys prie namo su įvadu į jį, jeigu, kaip Gabalis sako, čia nebuvo jokios kanalizacijos“, – piktinasi Pranciškus.
Vyriškis sako, kad daugiau negu per 15 metų, kol kanalizacijos vamzdis, einantis nuo namo iki šulinio, buvo nenaudojamas, jis smarkiai užsikimšo. Dalį šiukšlių ir visokių pagalių jis jau ištraukęs, tačiau dar yra nemažai dumblo. Pranciškus pasiryžęs išvalyti šulinį, tačiau jam reikia leidimo per A. Gabalio butą iš naujo išvesti nupjautą vamzdį. Jei kaimynas nesutiks, Pranciškui neliks nieko kito, kaip tik išvesti vamzdį per sieną ir jį iš antrojo aukšto nuleisti lauko pusėje.
TVIRTINA VAMZDŽIO NEPJOVĘS
Algirdas Gabalis „Santarvę“ tikina, kad kai įsigijo šitą butą, tiek jo, tiek už sienos gyvenančios Birutės Saunoriutės bute buvusios tik kriauklės, tačiau vandeniui išleisti vamzdžio nebuvę įrengta. Tuo metu santechniku dirbęs Edimtas Songaila žadėjęs šiame name kanalizaciją sutvarkyti, tačiau prasidėjusi kolūkių griūtis visus planus sugriovė.
Anot Algirdo, jo žodžius gali patvirtinti ir buto pirkimo dokumentai. Inventorizacijos byloje esą parašyta, kad bute yra tik vandentiekis, o kanalizacijos – ne.
„Jokio vamzdžio aš nepjoviau. Kaip viskas buvo, kai pirkau, taip ir dabar yra. Vanduo ateina visam keturbučiui, o naudoto vandens išėjimo nėra. Kaip visi kibiriukais nešiojome paplavas lauk, taip ir dabar tebenešiojame. O Pranciškus niekada nėra man nė žodžiu užsiminęs apie jokį kanalizacijos vamzdį. Vienintelį kartą girdėjau, kai Pralgauskas kalbėjo apie kanalizaciją. Tai buvo prieš kelerius metus, kai jis savavališkai prie namo pasistatė net 5 ar 6 pagalbinius pastatus ir pas mus iš Savivaldybės buvo atvažiavę architektai ir žemėtvarkininkai“, – pasakoja A. Gabalis, visiškai neketindamas nusileisti.
Anot jo, tegul P. Pralgauskas įrodąs, kad vamzdis nupjautas, tegul suranda liudininkus. Prieš jį šiame bute gyvenęs Montvydas, ir viskas buvę taip pat, kaip yra dabar.
ATNAUJINTI KANALIZACIJOS NELEIS
A. Gabalis pateikia ir dar vieną argumentą: kanalizacijos šulinys buvęs kastas 1962 metais. Vadinamaisiais rusų laikais buvo kitokie reikalavimai ir kitos normos. Šulinys esąs tik už 1,5–2 metrų nuo gyvenamojo namo. Dabar yra vadovaujamasi kitokiomis normomis, ir todėl vyriškis sakė tikrai nesutiksiąs, kad kanalizacija būtų atnaujinta ir nosį riestų iš šulinio sklindantys kvapai. Nors Gabalių šeima, šiame bute gyvenusi 10 metų, įsikūrė kitur, Algirdas tvirtino tikrai neleisiąs savo bute plėšti grindų ir vesti kokių nors vamzdžių ir lyg kirviu nukirto:
„Nė kalbos tokios negali būti. Kur jis buvo kolūkių laikais? Reikėjo tvarkytis, kol laikas buvo. Dabar – šaukštai po pietų“.
PADĖTI GALI TIK TEISMAS
Pabandėme ieškoti arbitro tarp bendros kalbos nerandančių kaimynų. Anot Tirkšlių seniūno Klemo Sobuto, abiem vyriškiams reikėtų tik vienas kitam paspausti ranką, ir viskas būtų gerai.
„Suprantu Pranciškų, jis jau augęs žmogus, sunku jam tampyti kibirus iš antro aukšto. O metai juk ne atgal, pirmyn eina. Ką mes, seniūnija, galime jam padėti. Tai privati nuosavybė, ir visi klausimai turi būti sprendžiami tarpusavyje. Aš jiems patarčiau, kaip tas katinas Leopoldas: „Gyvenkime draugiškai“, – sako K. Sobutas, kviesdamas pagalvoti ir Algirdą, kuriam taip pat ateis senatvė, ir nežinia, ar neprireiks pagalbos.
UAB „Mažeikių vandenys“ gamybos skyriaus viršininkas Vytautas Janulis mano, kad ginčą tarp kaimynų gali išspręsti tik teismas. Nei „Mažeikių vandenys“, nei kas nors kitas į šį reikalą negali kištis, nes tai privati nuosavybė. Specialistas sako, kad kanalizacijos vamzdį išvesti per lauko sieną nėra geras sprendimas: kaip tai atrodys? Kalbant apie reikalavimus, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo turi būti iškastas kanalizacijos šulinys, jie yra pasikeitę. Projektuotojai šiuos reikalavimus puikiai žino. O be projekto tokie darbai negali būti atliekami.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
P. Pralgauskas mato vienintelę išeitį – kanalizacijos vamzdį išvesti per lauko sieną.
