Į klausimą, kodėl želia Venta, vienareikšmiško atsakymo nėra

Nuotraukoje – Venta ties „Aitvaro“ malūnu. Autorės nuotr.

Vyresnės kartos atstovai, kalbėdami apie praeitį, su nostalgija prisimena laikus, kai, jų žodžiais tariant, „visos paupių, pamiškių ir pakelių pievos buvo nušienautos, o upės buvo plačios, sraunios ir gilios“.
Dabar lankydamiesi prie Ventos – trečios pagal ilgį Lietuvos upės bei kitų rajono upių žmonės mato kitokią situaciją.
Į mažeikiškės redakcijai pateiktą klausimą „Kodėl baigia užželti Venta ir kas tai turėtų prižiūrėti?“ bandė atsakyti Ventos regioninio parko direktorius, ekologas Nerijus Gudmonas ir Renavo dvaro sodybos direktorius, gamtininkas Deividas Makavičius.

Kinta upių ekosistema

Klausimą, kokios priežastys lemia tai, kad želia Venta, pateikusi moteris mintyje turėjo upės ruožą, esantį žemiau vadinamosios „Aitvaro“ malūno užtvankos.
Tačiau klausimas yra gerokai platesnis, nes vandens augalais užžėlusių, seklių ruožų yra ne tik Ventoje, bet ir kitose mūsų rajono upėse.
Abu „Santarvės“ pašnekovai sakė, kad upėse vandens augalai želia dėl to, kad keičiasi upių ekosistema. Įtakos ekosistemos pokyčiams turi daug faktorių.
Vandens ekosistema yra ypač jautri fosfatų kiekio padidėjimui.
„Vienas iš pagrindinių faktorių, kuris tai sukelia, – žemdirbystė. Į upės baseiną cheminės maisto medžiagos: fosfatai, nitratai – suteka per melioracijos sistemą, su lietaus vandeniu“, – kalbėjo ekologas N. Gudmonas.

Meškos paslaugą daro ir užtvankos

Kita problema – ant upių įrengtos užtvankos.
Tvenkti upes pradėta siekiant pagerinti dirbamų laukų hidrologinį režimą ir jų derlingumą, nukreipti vandenį į toliau nuo vandens telkinių esančias gyvenvietes bei fiziniam darbui atlikti – pavyzdžiui, vandens ratui sukti. Dar vėliau upės „įdarbintos“ elektrai gaminti. Pirmoji hidroelektrinė dabartinėje Lietuvos teritorijoje pastatyta apie 1900 metus.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 96 mažosios ir 2 didelės (Kauno Algirdo Brazausko ir Kruonio) hidroeletrinės. Be to, Lietuvoje yra kiek daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų.
Mažeikių rajono savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandens kokybės monitoringo 2008–2012 metų programoje nurodyta, kad mūsų rajone yra 27 tvenkiniai ir 13 hidroelektrinių.
„Kuo daugiau ant upės užtvankų, tuo lėtesnė jos tėkmė ir geresnės sąlygos dumbliams, vandens ir pakrančių augalams klestėti. Kitaip sakant, juk kūdra užželia greičiau nei sraunus upelis“, – pavyzdį pateikė D. Makavičius.
Užsistovėjusiame vandenyje susikaupia nemaži kiekiai maisto medžiagų, vanduo ima žydėti, dumblėti, jame mažėja deguonies, ima dvėsti žuvys. Kitaip tariant, vandenyje mažėja gyvybės.

Buvo mažai kritulių

Kitas specialistų įvardytas faktorius, lemiantis tai, kad upės želia, yra klimato kaita, kritulių mažėjimas. Šylant klimatui, šyla ir upių vanduo. O šiltas vanduo dumbliams bei augalams klestėti yra palankesnis nei šaltas.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.

5 Atsakymai į “Į klausimą, kodėl želia Venta, vienareikšmiško atsakymo nėra”

  1. Ariel parašė:

    Is tikro niekam ta upe nerupi, nes jei rupetu, tai tiesiai i Venta neteketu is sodu vandenys is tuliko ir skalbiankiu. Netikit? nueikit paziureti takeliu, kuris graziai irengtas. Pamatysit ties sodais upeli, kuris is toli smirda chemijom, ir visi tai zino. Bet mustais kol per telika nepardoys tol niekas ir nesureaguos.

    1. Anonimas parašė:

      Visiškai teisingai. Ta vieta jau daugybę metų ne vienam nosį ruečia savo aromatais.

  2. pastebėjimas parašė:

    Į vandenis patenka daugybė fekalo,o kur trąša ten ir klęsti augmenija.Kas dar neaišku.Gamtą saugantys vyrukai mažai tuo domisi.Praktiškai nubaustų procentas ant tiek mažas,kad likusieji sėkmingai nuotekas nukreipia i griovius,upelius,upes.

  3. Audrius parašė:

    Ledonešio tikro jau 10 metų nėra, kuris su šaknimis viską išraudavo, be to vandens lygis kritęs maždaug per metrą dėl sausrų. Nereikia būt specialistu, kad tai pastebėtum.

    1. A parašė:

      Buvo siemet. Nepastebejai?

      UKININKAMS reikia dekot

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*