Į lauką – anksti rytą ir vėlai vakare

Į ligoninės priimamąjį po šiltųjų savaitgalių vis dažniau kreipiasi tėvai, ieškodami pagalbos saulėje nusvilusiems ar perkaitusiems vaikams. Gydytojai įspėja, jog kūdikių ir mažamečių vaikų oda greičiau nudega ir gerokai jautriau reaguoja į ultravioletinius spindulius.


TĖVAMS TRŪKSTA
BUDRUMO
Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja Rita Lidžiūtė „Santarvei“ užsiminė, jog vasarą pasitaiko atvejų, kai į stacionarą pakliūva saulėje iki pūslių nudegę vaikai.
„Pajutę pirmuosius karščius, žmonės traukia į paplūdimius, norėdami pailsėti ir, žinoma, įdegti, bet nesusimąsto, kad vaikui įdegis visai nerūpi. Nors tėvai pastato skėtį nuo saulės, po juo vaiko neįmanoma sulaikyti – jis ropinėdamas po paplūdimį tiesiog sudega saulėje“, – pasakojo vedėja.
Vaikų ligų specialistė piktinosi mamomis, kurios iš nežinojimo, iš nenorėjimo žinoti ar iš nesupratimo per karštį vežioja kūdikius dengtuose vežimėliuose.
Vežimėliai yra sintetiniai, nepraleidžiantys oro – mažyliai juose sušilę, perkaitę.
„Karštą vasaros dieną įeikime į šiltnamį ir pajusime, ką kūdikis jaučia toje būdoje“, – palygino medikė.
R. Lidžiūtė perspėjo tėvus nepalikti savo atžalų saulės atokaitoje pastatytuose automobiliuose. Ji pasakojo žinanti atvejį, kai mama mašinoje rado kūdikį negyvą – vaiką ištiko šilumos smūgis.
GERIAU LIKTI NAMUOSE
Specialistai teigia, jog su vaikais ir kūdikiais privaloma būti kuo daugiau gryname ore, tačiau karštą dieną, nuo 11 iki 16 valandos, kad ir kaip šilta, geriau likti namuose, taip apsisaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Šiuo metu, nesvarbu, prie jūros ar gatvėje, saulės infraraudonųjų spindulių spektras pats didžiausias.
Tinkamiausias laikas su vaiku eiti pasivaikščioti – anksti rytą ir vėlai vakare. Jei vis dėlto tenka su mažamečiais ar kūdikiais išvykti į gamtą ir visą dieną būti lauke, reikėtų ieškoti pavėsio.
R. Lidžiūtė akcentavo, jog perkaisti galima ir pavėsyje: karštą vasaros dieną vaikai geria nepakankamai vandens, sušyla, prakaituoja – organizmas netenka daug skysčių. Gali išsivystyti dehidratacija. Pavojingiausia būklė – dehidratacija su hipertermija. Tai vadinamasis saulės smūgis, arba karščio priepuolis, kai pakyla aukšta temperatūra.
Tokiu atveju vaiką reika girdyti paprastu geriamuoju vandeniu – netinka gėrimai su saldikliais. Į ligoninę reikėtų kreiptis tada, kai užsitęsia karščiavimas, vaikas pasidaro vangus ir apatiškas.
Nepastebėjus šių simptomų, o tik nudegus odelę, medikai pirmiausia tėvams pataria „gaisrą gesinti vietiškai“: duoti tabletę nuo skausmo, odą tepti specialiu kremu.
Saulėtą dieną būnant lauke mažylį būtina ištepti apsauginiu kremu. R. Lidžiūtė rekomendavo naudoti kremus, kurių sudėtyje yra titano dioksido. Šis cheminis elementas suteikia fizinę apsaugą: nuo odos atspindi pavojingus saulės spindulius, kuriems vaiko oda ypač jautri.
PER KARŠČIUS –
GRIPO SIMPTOMAI
R. Lidžiūtė pastebėjo, jog esant karštam orui dažnam mažamečiui bei kūdikiui paūmėja sloga, kosulys, jaučiamas gerklės peršėjimas. Paklausus tėvų, ar jie veža savo atžalą mašinoje, kurioje, norėdami atsigaivinti, įsijungia kondicionierių, medikei paaiškėja negalavimų priežastys. Temperatūrų skirtumas, kai automobilyje 18, o lauke – 30 laipsnių, sudaro sąlygas atsirasti į gripą panašiems simptomams.
Mašinų kondicionavimo sistema yra labai tinkama terpė įvairiems mikrobams veistis. Žmonėms vertėtų prisiminti, kada valyta jų automobilių kondicionavimo sistema. Pučiamas oras gali sukelti įvairių infekcijų, kurių galima išvengti išvalius kondicionavimo sistemą arba jos neįjungiant bent trumpose distancijose.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Karštą ir saulėtą dieną specialistai tėvams nerekomenduoja mažamečių vaikų ir kūdikių vežtis į paplūdimį. Tinkamiausias metas vaikų saulės vonioms – rytą iki 11 val. ir vėlyvą popietę nuo 16 val.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto