Idėjos dingsta valdininkų stalčiuose

Visuomeninė Kultūros ir meno taryba trejus metus egzistavo tik popieriuje.

Rengiant naujus Kultūros ir meno tarybos nuostatus paaiškėjo, kad tokia taryba veikia… jau trejus metus. Jos veiklos neapčiuopia ne tik mažeikiškiai. Ką konkretaus nuveikė, negali prisiminti nei jos pirmininkas, nei nariai. Patys nariai replikuoja, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad „visuomeninėje“ taryboje dominuoja biurokratai, visuomenininkų – tik ketvirtadalis.

NENURODYTOS KONKREČIOS FUNKCIJOS
Prieš trejus metus sudaryta Kultūros ir meno taryba turėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus nuostatus, bet kokios jos funkcijos ir paskirtis – nuostatuose beveik nėra užsiminta. Tik vienintelis sakinys nurodo, kad visuomeninio sambūrio sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.
Teigiama, kad ši taryba sudaryta siekiant efektyviai spręsti kultūros ir meno, patrauklaus rajono įvaizdžio formavimo klausimus.
Buvusiuose nuostatuose daug vietos skiriama tik šios tarybos darbo organizavimui bei procedūriniams dalykams – kaip pateikti ir nagrinėti pasiūlymus ir paklausimus.
Dar nurodoma, kad Kultūros ir meno taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Tarybą, be jos pirmininko, sudarė penkiolika narių: tai daugiausia žmonės, dirbantys įvairiose Savivaldybei priklausančiose įstaigose – tokių sąraše vienuolika. Visuomeninių organizacijų, kūrybinių žmonių atstovų yra keturi: literatų klubo „Erdvė“ narė Asta Brazaitienė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Rasa Čergelienė, Lietuvos dailininkų sąjungos narys kalvis Algirdas Stankus bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Jonas Strazdauskas.
Tarybos pirmininku taip pat išrinktas Savivaldybės atstovas – tuometinis administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Sakalauskas.

PASIGEDO VISUOMENIŠKUMO
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, kalbėdamasi su „Santarve“, patikslino, kad ši taryba yra tik patariamoji grandis Savivaldybėje – jokių kitokių funkcijų ji negali atlikti.
Vedėja prisiminė, jog kai 2008 metais buvo kuriama Kultūros ir meno taryba, dar nebuvo kultūros ministro patvirtintų pavyzdinių nuostatų, tad tada administracijos direktoriaus patvirtintuose nuostatuose nebuvo akcentuojama, kas tarybą turi sudaryti.
Apie tai, kaip buvo formuojama Kultūros ir meno taryba, prisimena buvusios tarybos narė R. Čergelienė. Visuomeninę kultūros ir meno tarybą ji įsivaizduoja kaip kūrybingų žmonių, atstovaujančių kūrybinėms organizacijoms ar grupėms, struktūrą, kuriai kandidatūras siūlo minėtos organizacijos ar grupės.
„Apie tai, jog rajono kultūrai pagyvinti reikia ne vien Savivaldybės ar jos įstaigų etatinių darbuotojų, esu viešai kalbėjusi, kai buvo svarstomas rajono strategijos ir plėtros planas. Tuo metu buvo sakoma, jog tokia taryba netrukus bus sukurta“, – prisiminė R. Čergelienė.
Po kažkiek laiko rašytojai paskambino Kultūros skyriaus vedėja A. Rupkutė. Ji sakė, jog kuriama minėtoji taryba ir klausė, ar R. Čergelienė sutiktų dalyvauti jos veikloje. Rašytoja atsakiusi teigiamai. Dar po kelių dienų gavusi laišką, kuriame radusi sukurtos tarybos nuostatus ir narių sąrašą.
„Gavusi „visuomeninės“ tarybos narių sąrašą, supratau, kad ši struktūra net nepanaši į visuomeninę, nes joje daugiausia Savivaldybės arba jos įstaigų ar struktūrų darbuotojų“, – savo pastebėjimais dalijosi rašytoja.

PRISIMENA TIK VIENĄ POSĖDĮ
Visas šias mintis, pastabas R. Čergelienė išsakė per pirmąjį tada sudarytos Kultūros ir meno tarybos posėdį.
„Ar buvo antras? Aš bent jame nedalyvavau. Nebeprisimenu, ar buvau bent sykį kviečiama. Jei ir buvau, ne daugiau kaip sykį“, – svarstė R. Čergelienė.
Kiek iš viso buvo Kultūros ir meno tarybos posėdžių, kas juose buvo svarstoma, vargiai prisiminė ir kiti kalbinti tarybos nariai.
Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Virginija Steponavičienė tvirtino labai norėjusi dalyvauti šios tarybos darbe, bet į posėdį buvusi pakviesta vieną vienintelį kartą.
„Tai buvo pačioje pradžioje. O paskui – nežinau, bent jau negirdėjau jokių pranešimų, kad tokie posėdžiai vyktų ir jokių pranešimų nebuvau gavusi“, – patikino pašnekovė.
Choreografijos mokyklos direktorė Jolanta Tendienė pasakojo, kad tada, kai ji dalyvavo tarybos posėdžiuose, dar buvo Kultūros rėmimo fondas, tad teko svarstyti prašymus, kam skirti lėšų, kam ne, prieš didžiuosius renginius tardavosi, kas ir kaip vyks.
„Tada dar diskutavom, kokie renginiai Mažeikiuose turi vykti. Rinkdavomės į susirinkimus, sueidavo daug žmonių, o paskui viskas pamažu rimo, kol nebeliko nieko. Iš pradžių buvo daug gerų idėjų“, – teigė J. Tendienė.

TARYBA REIKALINGA
Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas prisipažino šios situacijos net nenorįs komentuoti, nes dabar naujoji taryba tam ir kuriama, kad prasidėtų veikla, o prieš tai buvusios tarybos kaip ir… nebuvo.
Panašiai kaip kolegos kalbėjo ir literatų klubo „Erdvė“ narė Asta Brazaitienė. Ji dar pridūrė, kad tokia taryba iš tiesų reikalinga, bet reikėtų glaudesnio ryšio, prieš ateinant į susirinkimą reikėtų turėti išankstinę informaciją, nes žmonės nėra visų sričių specialistai, todėl pamačius visiškai naują informaciją, sunku orientuotis.
Savivaldybės Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Judyta Čejauskienė sakė, kad apie Kultūros ir meno tarybą kažkada kažkur buvo girdėjusi: kad ji buvo sukurta, kad ji turėjo veikti. Jos nuomone, tokia taryba turėtų patarinėti, kaip skirti pinigus knygoms išleisti, aptarinėti projektus, renginius.
„Savivaldoje esu nuo pusės praėjusios kadencijos. Viską svarstydavo Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Jei tokia meno taryba būtų veikusi, mes būtume girdėję. Kad ji kažką proteguoja, kad yra kažką apsvarsčiusi – to nebuvo. Gal ir buvo susirinkusi kokiam nors vienkartiniam įvykiui. O gal ji ir „popierinis“ variantas?“ – pečiais gūžčiojo pašnekovė.

KIEK SUSIRINKIMŲ – NEŽINO
Rajono Savivaldybės meras Antanas Tenys prisipažino negalįs pasakyti, kas „su ta taryba“ atsitiko ir ką ji darė, bet prieš meno festivalį mero potvarkiu buvo sudaryta visai kita darbo grupė.
„Naują tarybą reikia kurti todėl, kad norim atnaujinti tiek kultūros, tiek sporto veiklą, kad ta taryba teiktų savo pasiūlymus. O jos sudėtyje turėtų būti daugiau kūrybingų, suinteresuotų asmenų“, – „Santarvei“ savo nuomonę išsakė meras.
Buvęs Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Romualdas Sakalauskas prisipažino nežinąs, kiek tų tarybos susirinkimų buvo: gal penki, gal aštuoni.
„Susirinkimai nebuvo reguliarūs: rinkdavomės pagal poreikį. Kai iškildavo koks nors klausimas ar reikėdavo priimti sprendimą, kurio negali padaryti vienas žmogus, tada tai ir spręsdavo taryba“, – dėstė R. Sakalauskas.
Taryba aktyvesnė buvusi tada, kai reikėjo nuspręsti, kokį pasirinkti Pranciškaus Asyžiečio paminklo variantą, kai buvo sprendžiamos Tarptautinio meno festivalio problemos, svarstomas repertuaras – tiek darbų prisiminė pirmininkas.
„Mano nuomonė tokia – taryba reikalinga: jeigu reikia ką nors svarbaus nuspręsti kultūros srityje, to negali daryti vienas žmogus, nes jis gali turėti vienokią, kiti – kitokią nuomonę, be to, jis gali spręsti pagal savo simpatijas“, – samprotavo R. Sakalauskas.

PAMIRŠO BUVUSI NARĖ
Paklausta, ką mano apie buvusios Kultūros ir meno tarybos, kurios narė ji buvo, darbą, A. Rupkutė paprieštaravo, kad šios tarybos narė ji nėra ir negali būti. Paskui prisiminė, kad vis dėlto buvo.
„Taryba dirbo, rinkdavosi, pirmininkas buvo Romas Sakalauskas, sekretorė Aldona Jonauskienė. Rinkdavomės prieš renginius, aptarėme tarybos nuostatus, kiek prisimenu, svarstėme fotografijų konkurso „Gyvos žemės mintys“ nuostatus, tarėmės dėl išvykimo į Dainų šventę, tarėmės dėl meno festivalio nuostatų“, – pasakojo Kultūros skyriaus vedėja.
Į susirinkimus ateidavę tie, kuriems buvo aktualūs svarstomieji klausimai.
„Rinkomės nelabai daug, ne aš buvau pirmininkė ir ne aš tai turėjau užsukti. Renginiams, projektams vykdyti buvo sudaromos atskiros komisijos, bet iš tų pačių tarybos narių“, – dėstė pašnekovė.
Posėdžių medžiagą protokolavusi Kultūros ir meno tarybos sekretorė Viešosios bibliotekos direktorė A. Jonauskienė tvirtino visus protokolus atiduodavusi Kultūros skyriaus vedėjai, bet jų nebuvę daug: per metus taryba rinkdavosi kartą, gal du. Paskutinį protokolą direktorė teigė rašiusi labai seniai – šiemet tikrai ne.

PROTOKOLŲ NEIŠSAUGOJO
A. Rupkutė tvirtino, kad protokolų tada dar archyvuoti nereikėję, tad iki šiol jų neišlikę, juolab kad skyrius kraustėsi iš vieno pastato į kitą.
„Jų buvo gal kokie keturi, penki ar šeši“, – bandė prisiminti vedėja.
Priminus, kad ankstesniosios tarybos nariai tvirtina sunkiai beprisimenantys, kada rinkosi paskutinį kartą ir ką svarstė, A. Rupkutė replikavo, jog yra laikas pasitaisyti.
Su pasvarstymu, kad prastai dirbant ar iš viso nedirbant Kultūros ir meno tarybai, rajono kultūros reikalai gula ant jos vienos pečių, pašnekovė nenorėjo sutikti: tam esantis Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas, kuris viską apsvarsto.
„Rupkutė ne visagalė. Didieji renginiai nepraeina be kažkokių atskirų komisijų. Visiems renginiams yra atskiri potvarkiai, pagal kuriuos sudaromos organizacinės komisijos. Negaliu aš susigalvoti visko viena pati“, – samprotavo vedėja.

TELŠIUOSE TARYBA AKTYVI
Kultūros ir meno taryba prie savivaldybės dirba ir kaimyniniuose Telšiuose. Ji turi net savo puslapį facebook’e. Čia prašoma telšiškių išsakyti nuomonę apie renginius, vykdomus projektus, teikti idėjas, mintis ir siūlymus.
Telšių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Danutė Mikienė „Santarvei“ tvirtino, kad turėti tokią visuomeninę Kultūros ir meno tarybą yra gerai: blogo ji nieko negali padaryti, o gera – priklauso nuo to, kas jai vadovauja ir kokia yra jos sudėtis.
„Jau antrus metus tarybai vadovauja aktyvus, iniciatyvus žmogus, jos nariai – šviesios, veiklios ir kūrybingos asmenybės, akademinė visuomenė, aukštosios mokyklos dėstytojai, profesoriai, net studentai. Iš jų gauname įvairiausių pasiūlymų, idėjų, iniciatyvų“, – džiaugėsi vedėja.
Daug tarybos narių siūlymų Telšiuose priimama ir jais pasinaudojama. Iš jų išgirstama ir daug visokių motyvuotų nuomonių, į kurias taip pat atsižvelgiama.
„Susirenka žmonės, kurie turi ką pasakyti dėl mūsų rajono kultūrinio gyvenimo paįvairinimo, suaktyvinimo. Mes esame biurokratai ir darome tai, kas galbūt svarbu mums. O čia išgirstame bendrą visuomenės balsą, tai, kas žmonėms įdomu“, – pripažino D. Mikienė.
Nuotraukos Sigito STRAZDAUSKO.: Dėl „aktyvios“ tarybos veiklos Kultūros skyriaus vedėja A. Rupkutė liko be patariamojo balso…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto