Identifikuoti karių palaidojimo vietas padeda dokumentai ir gyventojų liudijimai

Prieš ketverius metus senamiesčio parke penkias dienas vyko kasinėjimai, ieškant vokiečių karių kapų.

Neatnaujintame Mažeikių senamiesčio parko plote dabar tik vėjai gainioja nukritusius lapus. Apie kritusius vokiečių karius čia mena tik netoliese prie sovietų karių kapinių esantis kuklus atminimo akmuo ir artimųjų rūpesčiu pastatytas medinis kryžius. Jis skirtas mūsų rajone žuvusiam kariui – 36-erių metų Martinui Türke atminti.
Prieš penkerius metus čia dirbo komanda, aptikusi Antrojo pasaulinio karo metu mūsų rajone žuvusių vokiečių karių palaikus.

Sulygino traktoriais

Antrajame pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapų išsaugojimu, priežiūra bei perlaidojimu Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse rūpinasi Vokietijos valstybės įgaliota humanitarinė organizacija VDK. Jos užsakymu karių palaikų paiešką vykdo viešoji įstaiga Kultūros vertybių globos tarnyba. Tarnybos komanda, sudaryta iš archeologų, kasėjų, laborantų ir technikų, 2015–2016 m. dirbo ir mūsų rajone.
2015 m. gruodį paieškos pirmiausia buvo vykdomos Viekšnių senųjų kapų teritorijoje, kur 1944 metais buvo palaidoti vokiečių kariai, mirę Viekšnių karo ligoninėje bei žuvę mūšio vietose. Miestelio gyventojai paieškos dalyviams pasakojo, kad mirusiuosius į kapines atveždavo tankete ir palaidodavo.
„Karo ligoninė buvo Birutės gatvėje, prie čia veikusios pradinės mokyklos. Išlikusios kelios karių palaidojimo vietos fotografijos, kuriose matomos buvusios bent dvi kapų eilės. Vokiečių karių kapų vieta buvo sunaikinta 1949 metais, tuo metu buvo išardyta akmeninė kapinių tvoros dalis tarp vartų ir šlaito. Palaidojimo vieta sulyginta traktoriais“, – rašė kasinėjimus vykdę archeologai.

Laidojo be karstų

Viekšniuose tuomet buvo nustatyta vienos kapų eilės vieta, aptikta 15 karių kapų. Po metų Kultūros vertybių globos tarnybos komanda dar kartą grįžo į Viekšnius ir po perkasų iškėlė dar 20 karių palaikus.
„Mirusieji laidoti be karstų, tik vienas karys buvo lentiniame karste. Dauguma mirusiųjų laidota su uniformomis, avalyne, karine ekipuote. Jie greičiausiai į kapines gabenti tiesiai iš mūšio vietų, nes į kapo duobes guldyti netaisant rankų ir kojų padėties“, – savo ataskaitoje rašė archeologai.
16 karių buvo palaidoti su identifikaciniais žetonais, prie palaikų rasta kišeninių sulankstomų peiliukų, veidrodėlių, šukų, šaukštas su šakute, medalionas, stiklinių butelių. Dviejuose iš jų, kurie buvo gerai užkimšti ar užplombuoti, išliko į ritinėlį suvynioti dokumentai.

Paieškos vyko du kartus

Tai, kad Mažeikių senamiesčio parke yra palaidoti vokiečių kariai, buvo kalbama 2006 m. svarstant parko rekonstrukcijos projektus. Numatyta, kad kapavietė nepateks į rekonstrukcijos darbų zoną. Šioje parko dalyje buvo pastatytas paminklas palaidotiems vokiečių kariams, tačiau, 2015 m. kasinėjant prie jo, nieko nebuvo rasta.

Tai, kad netoliese buvo vokiečių karių kapai, dabar liudija tik akmuo
ir vienišas kryžius.

Kasinėjimus tuomet vykdžiusi archeologė Diana Antropikaitė pasakojo, kad paieškas palengvino karo laikų nuotrauka iš oro, kurioje ši parko vieta 1944 metais matėsi kaip visiškai tuščia, be medžių, joje specialistai įžiūrėjo šešias septynias šviežias eiles iškastų pakilimų, taip pat buvo studijuojami archyviniai dokumentai Vokietijoje. Šią nuotrauką pateikė Mažeikių muziejus.
Kultūros vertybių globos tarnybos komanda paieškų metu aptiko per 90 Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių ir parke palaidotų vokiečių karių.
„Birželį vykdytų kasinėjimų metu kapų ieškoti būtinybės jau nebuvo – tiksliai žinojome palaidojimo vietas. Gavus visus reikalingus leidimus, tada nukirtome tris beržus, pašalinome kelmus ir atidengėme dvi paskutines perkasas. Iš jų iškėlėme penkių vokiečių kareivių palaikus“, – apie 2016 m. vykdytus kasinėjimus prisiminė tyrimų vadovė Neringa Dargytė, tuo metu dirbusi Kultūros vertybių paieškos bendrovėje. Archeologė – mūsų kraštietė, buvusi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė.

Rasta ekipuotės ir daiktų

Archeologai pateikė daugiau informacijos apie Mažeikių senamiesčio parke rastus vokiečių karių palaikus: iš 102 rastų palaikų buvo ekshumuoti 97 mirusieji. Dauguma karių (68 kapuose) buvo palaidoti mediniuose, į galvūgalį platėjančiuose karstuose, prieš ketverius metus rastuose dviejuose kapuose mirusieji buvo palaidoti be karstų, kniūpsti.
2015 m. be aprangos detalių perkasose buvo rasta ir ekipuotės: peilis-durklas odiniame dėkle, amunicinio diržo fragmentų, šovinių tūtos, 1935 m. modelio pusiau automatinis pistoletas „Browning“, tankisto mikrofono liekanų. Iš asmeninių daiktų aptikta odinių piniginių liekanų, sulankstomų kišeninių peiliukų, kišeninių laikrodžių, žiedų (sutuoktuvių, tankisto žiedas), kryželių ir religinių medalikėlių liekanų, rašymo plunksnų, pypkių ir jų kandiklių, rasta viena plastikinė „Nivea“ kremo dėžutė.
Prie palaikų buvo aptikta aprangos liekanų: uniformos sagų, aulinių batų, diržo sagčių, odinių dirželių, taip pat medicininių reikmenų.
Palaikai perlaidoti vokiečių karių kapinėse Klaipėdoje. Prastai išsilaikiusios aprangos ir ekipuotės detalės perlaidotos kartu su palaikais, tapatybei nustatyti svarbūs identifikaciniai žetonai, o taip pat simbolinės reikšmės karių palikuonims galintys turėti asmeniniai daiktai buvo perduoti vokiečių humanitarinei organizacijai VDK.

Ragina pasidalyti žiniomis

Kol N. Dargytė dirbo bendrovėje „Kultūros vertybių paieška“, šie archeologiniai tyrimai buvo vėliausi VDK užsakyti darbai mūsų rajone.
„Vykdėme darbus Kuršėnuose ir Šiaulių rajone – buvo atliekamas Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių palaikų ekshumavimas, dirbome ir Biržų rajone. Žemaitijoje didelės apimties vokiečių karių paieškos ir ekshumavimo darbai vyko 2018–2019 metais, tačiau aš šioje bendrovėje tuo metu jau nebedirbau.
Vėliau dar teko dirbti Vilniaus rajone, kur Sadūtiškių kaime radome vokiečio ir ruso karių palaikus, bei Šakių rajone, Žečkalnių kaime, ten radome trijų vokiečių karių palaikus“, – pasakojo N. Dargytė.
Pasak archeologės, informacija apie palaidotus karius renkama iš archyvų, ieškoma išlikusių duomenų. Identifikuojant karių palaidojimo, užkasimo vietas, labai svarbūs yra ir gyventojų pasakojimai, prisiminimai, liudijimai.
Būtų neįkainojama pagalba, jei žmonės, kurie turi informacijos, ja pasidalytų su Kultūros vertybių globos tarnyba – susisiektų elektroniniu paštu kulturosvertybes@gmail.com
Nuotraukos autoriaus ir iš redakcijos archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto