„Incanto“ – neblėstanti elegancija ir profesionalumas

Akimirka iš jubiliejinio, 50-ąjį kartą vykusio konkurso „Dainų dainelė“, kuriame „Incanto“ sėkmingai atstovavo gimnazijai ir Mažeikiams.

2014-ais metais „Incanto“ vardą įgavęs Mažeikių Merkelio Račkausko merginų vokalinis ansamblis daugiau nei dešimtmetį mažeikiškiams dovanoja savo skambius, harmoningus ir ypač nuoširdžius pasirodymus.
Šiais metais patekusios į „Dainų dainelės“ konkurso televizinį ir laureatų koncertus mūsų krašto merginos savo balsais džiugino ir žmones iš visos Lietuvos.
Nors einant metams ansamblio narių sudėtis vis keičiasi, jaunatviškas akių spindesys, elegancija ir kerintys sąskambiai išlieka tie patys.

Ansamblio pavadinimo istorija

Mokytoja Natalija Dapšienė drauge su ankstesniais metais ansamblyje dainavusiomis merginomis.

Ansamblio vadovė Natalija Dapšienė prisiminė, kad idėja jį pavadinti „Incanto“ gimė prieš dešimt metų ruošiantis „Dainų dainelės“ konkursui ir patekus į televizinį etapą Vilniuje, LRT studijoje.
„Tuo metu jokio pavadinimo dar neturėjome, tad reikėjo rasti žodį, taikliai apibūdinantį šauniąsias merginas, kurių ansamblio sudėtyje tada buvo vienuolika. Po ilgų paieškų ir rinkimosi nugalėtojas buvo vienas – žodis „Incanto“. Išvertus iš italų kalbos jis reiškia žavesį, pakerėjimą, o tai, mano nuomone, puikiai atspindi ir merginų grožį – tiek vidinį, tiek išorinį. Išskirtinumo suteikia ir itališkas žodžio skambesys, nes ši kalba pati iš savęs yra daininga“, – ansamblio pavadinimo istorija dalijosi vadovė.
Šiais metais vyko 50-asis – jubiliejinis „Dainų dainelės“ konkursas. Anot N. Dapšienės, tai yra vienas reikšmingiausių vokalinio atlikimo konkursų Lietuvoje, kuriame dalyvauja įvairių amžiaus kategorijų mokiniai – nuo darželį lankančių mažiausiųjų iki paskutinius metus gimnazijoje leidžiančių dvyliktokų.
Nors Merkelio Račkausko gimnazijoje merginų ansamblis jau egzistavo nuo 2010-ųjų, tačiau galima teigti, kad būtent šis konkursas 2014-aisiais tapo postūmiu, nuo kurio prasidėjo „Incanto“ kelias.

Dėmesys – liaudies dainoms

Merkelio Račkausko gimnazijos merginų ansamblis iki šiol nesustoja ir dalyvauja įvairiuose konkursuose, iš kurių dažnai grįžta laimėjęs prizines vietas. Naujausi jų: Klaipėdoje vykęs respublikinis lietuviškos estradinės dainos konkursas „Draugai draugams 2024“ ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos rengiamas dainos konkursas „Tau, mama“. Abiejuose „Incanto“ užėmė pirmąsias vietas.
„Daugiausia dėmesio skiriame liaudies dainai, o ypač sutartinėms, tiek originalioms, tiek aranžuotoms – tai galėčiau laikyti mūsų ansamblio bruožu. Į repertuarą stengiuosi įtraukti įvairius tiek lietuvių, tiek užsienio kompozitorių kūrinius. Rinkdama repertuarą visada ieškau autentikos, įdomių ir užburiančių sąskambių, aranžuočių, skirtų ansambliui, o taip pat visada esu atvira ir merginų pasiūlymams“, – pasakojo ansamblio vadovė.

Akimirka iš šią savaitę prie Tūkstantmečio akmens vykusio ansamblių „Incanto“ ir „BROS“ pagerbimo
bei apdovanojimų renginio.

Kas dvejus metus koncertuoja Renave

Gegužės 29-ąją Renavo dvare įvyko „Incanto“ koncertas „Nata“. Toks kas dvejus metus rengiamas koncertas yra tapęs tradiciniu. Šiemet koncertu buvo ne tik pažymėta vasaros pradžia, bet ir pasidžiaugta įvairiais laimėjimais, pasiektais šiais, dabar jau besibaigiančiais mokslo metais.
„Koncerto idėja gimė 2016 metais, „Incanto“ merginoms patekus į finalinį „Dainų dainelės“ etapą – laureatų koncertą. Iš dėkingumo norėjosi visiems artimiesiems padovanoti nuoširdų vakarą, pripildytą muzikavimo, šilumos. Nuo tada ir stengiamės koncertuoti kas dvejus metus. Mums labai patinka Renavo dvare. Čia viskas taip subtilu ir jauku – dvaro salės akustika, pati vieta, erdvė, jos aura. Šiais metais išimties nedarėme ir likome ištikimos savo pamiltai vietai ir padovanojome gražią vasaros pradžią savo brangiausiems“, – mintimis dalijosi ansamblio vadovė.
Paklausta, kokių planų merginų ansambliui turi, vadovė N. Dapšienė perfrazavo ir padainavo legendinės lietuvių grupės „Hiperbolė“ dainos ištrauką – „Mes dar dainuosim!“.
Pagrindinis tikslas – mėgautis ir kartu su ansamblio merginomis kūrybiškai siekti, ieškoti, atrasti ir svarbiausia – muzikuoti.

Gabija JARMOŠKAITĖ
Nuotr. iš ansamblio „Incanto“ ir Savivaldybės administracijos archyvų

Kad geriau suprastume, kuo šis ansamblis ypatingas, kalbinome „Incanto“ alumnę Nedą Parieštytę. Ji pasidalijo savo etapo šiame mergaitiškame kolektyve istorija.

– Kodėl nusprendei lankyti „Incanto“?
– Tuo metu, kai mokytoja pasiūlė lankyti „Incanto“, aš jau lankiau muzikos mokyklą, todėl labai bijojau pradėti lankyti dar vieną būrelį, nes suspėti buvo ir taip sunku. Pusmetį to vengiau, tačiau mokytoja buvo atkakli ir vis mane kalbino. Kai po ilgų siūlymų galiausiai sutikau tapti „Incanto“ dalimi, labai gailėjausi, kad to nepadariau anksčiau ir tiek laiko atidėliojau.

Ką tau reiškia ansamblis „Incanto“?
– „Incanto“ panelės man buvo tarsi šeima – visada gera ir malonu susitikti, repetuoti bei kartu dalyvauti koncertuose ar konkursuose. Visada labai laukdavau mūsų susitikimų ir repeticijų.

– Kuo „Incanto“ ypatingas?
– Neskaitant to, kad man be galo patiko būti „Incanto“ dalimi, pagrindinė mūsų „kelrodė žvaigždė“ buvo mokytoja Natalija. Ji tarsi antra mama: nuolatos mumis rūpinosi, susirgus klausinėjo, kaip jaučiamės, ir nuoširdžiai jaudinosi, domėjosi mumis. Esant sunkumams ar neramumams, visada žinojau, kad galiu nueiti pas mokytoją ir ji nuramins, paguos ir kaip tik gali padės. Jai svarbu ne tik tai, kad mes lankome ansamblį, dainuojame ir ruošiamės konkursams, bet ir tai, kas mes, kaip gyvename ir kaip mums sekasi. „Incanto“ yra ypatingas ansamblis, turėdamas tokį nuostabų žmogų – mokytoją Nataliją, kuri vis skatina judėti pirmyn ir niekada nepasiduoti.

– Koks ryškiausias prisiminimas, susijęs su „Incanto“?
– Atsiminimų su „Incanto“ turiu daug, tačiau vienas smagiausių – kai visos atvykome pas mokytoją į namus kartu parepetuoti. Gėrėme arbatą, valgėme saldainius, šnekučiavomės smagiomis temomis, na ir, žinoma, repetavome artėjančiam konkursui. Dar vienas šiltas prisiminimas, kurį turiu – kai po mokyklos baigimo praėjus porai metų aš užsukau aplankyti mokytojos. Buvo labai gera vėl pasimatyti, išgerti arbatos ir kalbėtis apie gyvenimą, planus ir tai, kaip mums sekasi.

– Ko palinkėtum „Incanto“ ateityje?
– Saugokite, mylėkite ir branginkite vadovę, nes ji yra tikrai nuostabus žmogus, kuris atiduoda visą save kitiems, stengdamasi, kad visi, esantys aplinkui, jaustųsi geriau. Na ir, žinoma, kuo daugiau laimėjimų, pasisekimų ir gražių akimirkų kartu, nes laikas, kurį leidžiate, labai greitai praeina. Todėl džiaukitės visomis (ir gražiomis, ir kartais ne tokiomis smagiomis) akimirkomis kartu. Sėkmės!

Apie ansamblio „Incanto“ dovanojamas patirtis ir įspūdžius dalyvaujant „Dainų dainelės“ konkurse kalbėjomės su dabartine ansamblio nare Milda Jarmoškaite.

– Kaip prasidėjo tavo kelias „Incanto“ ansamblyje?
– Apie šį vokalinį ansamblį jau žinojau prieš ateidama mokytis į Merkelio Račkausko gimnaziją, nes „Incanto“ dalimi buvo mano vyresnioji sesuo. Stebėdama merginų koncertus aš nuo mažumės žinojau, kad taip pat norėsiu jame dainuoti. Atėjau, mokytoja mane išklausė ir priėmė.
– Kaip jautiesi būdama ansamblio nare?
– Ansamblis man labai patinka. Visada jaučiu didelį norą eiti ir dainuoti, todėl tikrai netenka skųstis dėl dažnų repeticijų. Visos mes esame labai susidraugavusios, palaikome viena kitą, todėl šios draugystės paverčia „Incanto“ dar jaukesne ir draugiškesne vieta, kurioje gera būti.

– Kuo tau ypatingas „Incanto“?
– Man jis ypatingas dėl savo dainų repertuaro. Kai kurie mūsų dainuojami kūriniai yra tikrai sunkūs ir neįprasti. Dainuojame dainas, kurios reikalauja trijų ar keturių balsų, o tam reikia ilgo proceso, daug repeticijų, tačiau tai ir yra smagu. Be to, „Incanto“ mane žavi savo jaukumu, kurį sukuriame koncertų metu.

Kaip ruošėtės šių metų „Dainų dainelei“, kuri jums buvo sėkminga ir, tikiu, įdomi?
– Ruošėmės tikrai ilgai. Norėdamos išgauti tokį rezultatą, kokį žiūrovai girdėjo stebėdami transliacijas per savo televizorius, įdėjome daug darbo ir pastangų. Repetuodavome vos ne kiekvieną dieną – per pertraukas, po pamokų, o kartais net ir savaitgaliais. Visos mes, ansamblio merginos, sąžiningai lankėme repeticijas, mokėmės ir stengėmės pasiekti kiek įmanoma geriausią skambesį.

– Koks jausmas apėmė sužinojus, kad „Incanto“ tapo laureatėmis?
Kadangi apie mūsų patekimą į paskutinį „Dainų dainelės“ etapą nebuvo paskelbta iškart LRT studijoje, aš nelabai tikėjau, kad galėtume sulaukti tokios žinios, tad buvau lengvame šoke. Atsimenu, tada sėdėjau etikos pamokoje, kai bendraklasės apie tai man pranešė. Buvau maloniai nustebinta, tačiau labai laiminga, nes tokia galimybė galbūt pasitaiko tik vieną kartą gyvenime!

– Pasidalink laureatų koncerto įspūdžiais.
–Tai buvo kažkas nuostabaus! Jausmas, kai stovi ant Lietuvos operos ir baleto teatro scenos, yra nenusakomas… Galimybė būti tokio koncerto dalimi man įsimins visam gyvenimui. Smagu ne tik dainuoti ant scenos, tačiau ir sužinoti, kaip viskas vyksta užkulisiuose, kurių žiūrovas nepamato. Esu labai dėkinga mūsų vadovei Natalijai, be kurios mes nebūtumėme tiek daug pasiekusios.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto