Mažeikių ligoninėje papildomai dirbanti valstybės tarnautoja tikina šios įstaigos neproteguojanti.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė laisvu nuo pagrindinio darbo laiku budi Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriuje.
Sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas kuruojanti valstybės tarnautoja tikina šios įstaigos neproteguojanti.
Tačiau etikos sargai įžvelgia pavojų viešųjų ir privačių interesų konfliktui atsirasti.
KILO ĮTARIMŲ
Pediatrės diplomą turinti Savivaldybės gydytoja vaikų ligų skyriuje budi jau ketvirti metai. Nei Savivaldybės administracija, nei kitos institucijos skundų dėl valstybės tarnautojos dviejų pareigų nėra gavusios. Tačiau „Santarvės“ viena mažeikiškė (pavardė redakcijai žinoma) paprašė pasidomėti, ar viskas yra teisėta.
„Vaicekavičienė kuruoja specialiosios programos lėšas, kurios skirstomos ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Kas gali paneigti, kad ligoninės paraiškoms nėra teikiama pirmenybė, kad jos ne taip griežtai vertinamos?“– klausė moteris.
Pastebėjus, kad Savivaldybės gydytoja tik pristato sprendimų projektus, pagal kuriuos skirstomos lėšos, o juos tvirtina Taryba, pašnekovė šyptelėjo. Esą dažniausiai politikai net neįsigilina, už ką kelia rankas, į posėdžius ateina nepasiruošę.
Moteris mano, kad šios dvejos pareigos nesuderinamos, nes atsiranda pagunda supainioti viešuosius ir privačius interesus.
PRAŠYMUS
NAGRINĖJA KOMISIJA
Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė „Santarvei“ paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnautojui leidžia dirbti kitą darbą ir už jį gauti atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.
Savivaldybėje veikia nuolatinė komisija, kuri išnagrinėja tokius prašymus ir pateikia siūlymą Savivaldybės administracijos direktoriui.
„Tarnautojas atneša pareigybės aprašymą, jį lyginame su valstybės tarnautojo pareigybės aprašymu. Žiūrime, kad nebūtų sąlyčio su Savivaldybėje atliekamomis funkcijomis, kad nebūtų viešųjų ir privačių interesų susikirtimo“, – komisijos darbą aiškino skyriaus vedėja ir komisijos pirmininkė A. Lukošaitienė.
KOMISIJA PAVOJAUS
NEĮŽVELGĖ
Norinčiųjų papildomai užsidirbti ar dėl kitų priežasčių papildomai dirbti valstybės tarnautojų nėra daug. Tokia galimybe ne pirmus metus, be I. Vaicekavičienės, naudojasi dar dvi specialistės.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Rubežienė vadovauja Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupei, šios grupės finansus tvarko Buhalterinės apskaitos skyriaus vyresnioji specialistė Irena Pakulienė.
Anksčiau nuolatinei komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti leisti dirbti dar ir kitą darbą, vadovavo Savivaldybėje dirbęs juristas Gražvydas Gudauskas. A. Lukošaitienė, tuo metu buvusi komisijos narė, prisiminė, kad, gavus Savivaldybės gydytojos I. Vaicekavičienės pirmąjį prašymą dėl darbo, buvo kilę kai kurių klausimų, dvejonių. Tada komisijos pirmininkas lyg ir skambinęs į Valstybės tarnybos departamentą ir gavęs teigiamą atsakymą. Tiesa, byloje raštiško atsakymo nėra, buvęs tik telefoninis pokalbis.
„2007 metais buvo motyvuotas komisijos siūlymas, daug aiškintasi, gilintasi, lygintos pareigybės.
Vėlesniais metais leidimas tik pratęstas, nes jis galioja tik vienerius metus“, – procedūras paaiškino A. Lukošaitienė.
Dabartinė komisijos pirmininkė mano, kad darbas ligoninėje ir Savivaldybėje labai skiriasi, tad supainioti viešuosius ir privačius interesus nėra galimybių. Esą ligoninėje I. Vaicekavičienė teikia tik sveikatos priežiūros, gydymo paslaugas.
„PRISILIEČIA“ PRIE LĖŠŲ
„Santarvė“ taip pat pabandė palyginti pareigybių aprašymus. Tarp daugybės Savivaldybės gydytojo administravimo, kontrolės funkcijų yra ir tokios: teikia Savivaldybės administracijos direktoriui išvadas ir pasiūlymus dėl lėšų Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti, medicinos aparatūrai ir įrangai įsigyti; rūpinasi Savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimu ir jų išlaikymu.
Ar tai, kad Savivaldybės gydytoja savotiškai „prisiliečia“ prie svarbaus finansinio klausimo, negali kelti grėsmę privatiems ir viešiesiems interesams? Juk, rodos, taip žmogiška „pamylėti“ įstaigą, kurioje dirbi.
„Ji nėra skyriaus vedėja, tik specialistė. Ji galutinio sprendimo nepriima, priima steigėjas“, – pavojaus neįžvelgė A. Lukošaitienė.
DARBAS LIGONINĖJE
PADEDA, O NE TRUKDO
Savivaldybės gydytoja I. Vaicekavičienė replikuoja, kad pareigybės aprašas senovinis, surašytas, kai biudžetas buvo formuojamas kitaip, dabar jis – programinis.
„Mano pareigybė kur kas paprastesnė, negu gali susidaryti įspūdis skaitant aprašą. Be to, nesu sprendimus priimanti valstybės tarnautoja – juos priima Savivaldybės taryba ar administracijos direktorius. Kokias paraiškas tenkinti, svarsto komisijos. Aš tik Taryboje pristatau klausimus. Yra rajonų, kur sprendimų projektus pristato Tarybos nariai, komitetų pirmininkai, pas mus – administracijos tarnautojai“, – lygino pašnekovė.
I. Vaicekavičienė džiaugiasi, galėdama laisvu nuo pagrindinio darbo laiku budėti ligoninėje. Ne tik todėl, kad tai padeda išsaugoti jos licenciją. (Per penkerius metus bent tris iš jų daktarui privaloma aktyviai praktikuoti, kitaip netenkama licencijos, o tada reikia pusei metų vykti į kvalifikacijos kursus.)
„Mano tikroji profesija – pediatrija. Kai darbas teikia malonumą, galima viską suderinti. Čia kaip geram žvejui žvejyba po darbo. Be to, darbas ligoninėje padeda jausti, kokios problemos yra sveikatos priežiūros organizavime. Kadangi mano budėjimai vakariniai arba savaitgaliais, išlenda spragos – siuntimų surašymų, tyrimų atlikimo nekokybė ir kiti dalykai. Iš tikrųjų tam išsiaiškinti reikėtų daug laiko išvažiuojant ir stebint įstaigų darbą, dabar tai matau gyvai, ne iš popieriaus“, – privalumus vardijo Savivaldybės gydytoja.
SAVIVALDYBĖS
GYDYTOJA
TIK SEKRETORIAUJA
Mūsų rajonas iš kitų išsiskiria Sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Kasmet jai tenka šiek tiek per milijoną litų. I. Vaicekavičienė patikino, kad nė vienas sprendimas tvirtinant paraiškas finansavimui gauti nepriimamas pagal principą „myliu ar nemyliu“, viskas motyvuojama skaičiais, faktais. Ji neneigė, kad Mažeikių ligoninei tenka nemažai paramos.
„Bet ne todėl, kad ten dirba Vaicekavičienė. Iš tikrųjų ligoninė daug prašo, parengia tęstines programas“, – aiškino pašnekovė.
Pavyzdžiui, jau penkti metai kasmet skiriama po 250 tūkstančių litų rentgeno aparato įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Panašiai kalbėjo ir komisijos, kuri nagrinėja paraiškas, pirmininkė Irena Macijauskienė.
„Pinigų yra nemažai, tačiau ir konkurencija yra. Komisija išsamiai nagrinėja paraiškas, pateiktus projektus. Deja, tenka kai kuriuos atmesti, nes jie būna silpni, blogai parengti“, – apibendrino pirmininkė.
Ji taip pat pastebėjo, kad „liūto dalį“ pasiima ligoninė.
„Ligoninės pateiktos programos, kuriomis siekiama pagerinti diagnostinius tyrimus, įsigyti medicininės įrangos, priemonių ir panašiai, liečia visą rajono bendruomenę. Be to, jos gerai, motyvuotai parengtos“, – pastebėjo pašnekovė.
I. Macijauskienė patikino, kad paraiškų, programų svarstymas, jų tenkinimas yra skaidrus. Kaip ir per bet kurį konkursą, vokai su programomis atplėšiami prie komisijos, kurioje dirba septyni žmonės.
„Galbūt ir galima įžvelgti teorinę galimybę privačių ir viešųjų interesų konfliktui kilti, tačiau praktiškai tai neįmanoma. Vaicekavičienė komisijoje – tik sekretorė. Galbūt galima buvo į jos vietą ir kitą žmogų skirti, tačiau ji žino specifinę terminologiją, tai padeda rašant protokolus“, – aiškino komisijos pirmininkė.
ĮŽVELGĖ GRĖSMĘ
Vyriausybės atstovui Telšių apskrityje Algimantui Čepiui per sudėtingas pasirodė klausimas dėl Savivaldybės gydytojos darbo ligoninėje.
„Nėra užkliuvę. Esu pastebėjęs, kad Vaicekavičienė labai pasvertai visus dalykus padaro. Nemanau, kad ji galėtų supainioti privačius ir viešuosius interesus, jeigu tokia galimybė ir būtų“, – samprotavo Vyriausybės atstovas ir pridūrė jokių skundų dėl šito negavęs.
Savivaldybės Etikos komisijos pirmininko Sigito Kakčio nuomone, interesų konfliktas yra galimas, tad valstybės tarnautoja, kai svarstomi ligoninės reikalai, anot politiko, turėtų elgtis itin preciziškai. „Prielaidas interesų konfliktui matyčiau, jei būtų konkretus vieno ar kito ligoninei palankaus klausimo šališkas pateikimas arba Vaicekavičienei ligoninės mokamas atlygis ne už atliktą darbą “, – pašnekovas nebuvo kategoriškas.
REKOMENDACIJOS
GALĖTŲ BŪTI
Ar valstybės tarnautojai nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų, nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Komisijos vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas „Santarvei“ paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatyme numatyti bendrieji pagrindai, kuriais vadovaudamasis vadovas sprendžia, ar galima valstybės tarnautojui suteikti leidimą dirbti kitame darbe, ar ne. Vienas iš esminių – viešieji ir privatūs interesai.
„Jei leidimas duotas, tai vadovas ir atsako. Tačiau tai nereiškia, jei vadovas pasakė, kad nėra interesų konflikto, kad taip ir yra. Vadovas – ne ponas Dievas. Nenoriu labai drąsiai teigti, nematydamas visų aplinkybių ir dokumentų, bet galbūt ir yra grėsmė kilti interesų konfliktui“, – mažeikiškių situaciją vertino pašnekovas.
„Bent jau komisija laikosi pozicijos, kad vadovas, duodamas leidimą, turėjo surašyti rekomendacijas, kaip privalo elgtis darbuotojas, jeigu jam kyla interesų konfliktas – nusišalinti, kai sprendžiami ligoninės klausimai, ir pan.“, – komisijos nuostatas dėstė vyresnysis patarėjas.
T. Čaplinskas paaiškino, kad komisija dirba ir kaip patariamąjį balsą turinti institucija. Būna, kad patys vadovai ar valstybės tarnautojai klausia, kaip elgtis, kad išvengtų interesų konflikto. Tada komisija pateikia savo išvadas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: I. Vaicekavičienė džiaugiasi, galėdama laisvu nuo pagrindinio darbo laiku budėti ligoninėje. Tai ne tik padeda išsaugoti mediko licenciją, bet ir suteikia naudingos informacijos apie įstaigos problemas.
