Inžinerinės pramonės sektorius sparčiai vystosi ne tik didmiesčiuose, bet ir šalies regionuose

LINPRA asociacijos direktorius Darius Lasionis

Inžinerinė pramonė – vienas iš labiausiai išvystytų ir per pastaruosius 15 metų sparčiausiai progresuojančių sektorių Lietuvoje. Jis sukuria daugiausiai darbo vietų šalyje ir yra visos ekonomikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje variklis. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui per metus tenka 5,8 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP).
O vertinant bendrai visą Lietuvos pramonę, apdirbamąją gamybą ir šalyje jos sukuriamą BVP – nedaug atsiliekame nuo Vokietijos, kuri priskiriama prie Europos šalių pramonės lyderių.
Nuolatinį mūsų progresą rodo apyvartos augimas, kuris per 2018 m. lyginant su 2017 m. sudarė 10,3 proc. ir pasiekė 4,3 mlrd. Eur. Šis augimas susijęs ne tiek su vidiniu vartojimu, kiek su eksportu. Daugiau nei 73 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Lietuviškos kilmės inžinerinės pramonės prekių eksporto mastas 2018 m. pasiekė 3,2 mlrd. ir išaugo 9,4 proc. lyginant su 2017 m. Daugiausiai Lietuvos įmonės eksportuoja šiomis kryptimis: Vokietija 16 proc., Švedija 14 proc., Norvegija 7 proc., Lenkija 6 proc., Nyderlandai 5 proc., Suomija 5 proc., Jungtinė Karalystė 4 proc. ir kitos šalys. Inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 50 tūkst. darbuotojų, ir jų poreikis kasmet auga.

Inžinerinė pramonė Mažeikių krašte

Mažeikių rajono aukštą inžinerinį potencialą lemia dar praeito amžiaus 7–8 dešimtmetyje susiformavusi pramonės struktūra, kai mieste veikė elektros variklių gamykla su 1500 darbuotojų, kompresorių gamykla su 3000 darbuotojų ir statėsi naftos perdirbimo gamykla, kurioje, paleidus antrą liniją, dirba per 4000 žmonių. Visose jose pirmiausiai buvo svarbūs inžinerinės kvalifikacijos darbuotojai. Tad istoriškai Mažeikiai išsivystė labiau kaip pramoninis, o ne paslaugų ar turizmo kraštas, ir aukštesnis verslumo lygis vyrauja gamybinėje 0 inžinerinėje srityje.

Mažeikių miesto mero patarėjo investicijų klausimais Virgilijus Radvila

Pasak Mažeikių miesto mero patarėjo investicijų klausimais Virgilijaus Radvilo, daugelis Lietuvos gyventojų, kurie neturėjo gamybinių-komercinių reikalų su Mažeikių miesto įmonėmis, galvoja, kad šio miesto veidas yra tik AB „ORLEN Lietuva“, didžiausia gamybinė įmonė Baltijos šalyse: „Taip, tai stambi, moderni įmonė, joje dirba šimtai aukščiausios kvalifikacijos inžinierių. Tačiau tiesa yra tai, kad miestą garsina ir kiti gamybiniai sektoriai“, – teigia V. Radvilas.
Pagrindiniai subsektoriai, be naftos perdirbimo, – metalo apdirbimas ir mašinų gamyba (per 30 įmonių), medienos apdirbimas ir baldų gamyba (1 stambi kompanija ir daug mažesnių), čia veikia 4 didelės maisto pramonės gamyklos, kuriose taip pat yra nemažai technikos ir inžinerijos. Šiuose gamybos sektoriuose iš viso dirba apie 4000 žmonių, iš kurių inžinerinis personalas sudaro 5–10 proc. „Galima sakyti, kad Mažeikių žmonių genofonde užkoduoti pramonei, inžinerijai reikalingi gebėjimai ir talentai. Pramonės sritį renkasi viena karta po kitos, čia dirba jaunos šeimos, Mažeikiuose kilę žmonės būtent pramonės srityje labai daug pasiekia“, – sako V. Radvilas.
Visgi, V. Radvilas įvardija, kad ir Mažeikiai susiduria su tuo pačiu iššūkiu, kaip ir visas Lietuvos pramonės sektorius – kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Pasak jo, vienas efektyviausių būdų spręsti šią problemą ilgalaikėje perspektyvoje – išnaudoti Mažeikių politechnikos mokyklos potencialą. Šiuo klausimu savivaldybė kalbasi ir bando įtraukti vietos verslininkus. Taip pat yra bendraujama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš jos tikimasi aktyvesnės pozicijos, ruošiant ir adaptuojant vietos verslui reikalingas programas bei keliant Mažeikių politechnikos mokyklos įvaizdį. Prie verslo ir švietimo glaudesnio bendradarbiavimo iniciatyvos prisijungs ir AB „ORLEN Lietuva“. V. Radvilas tikisi, kad savivaldybės, ministerijos ir verslo bendromis pastangomis bus pasiektas proveržis tinkama kryptimi dėl Mažeikių politechnikos mokyklos pertvarkymo.
Šiemet savivaldybės taryboje patvirtinta „Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros Mažeikių rajone 2019–2021 m. programa“, kurioje vienas svarbesnių uždavinių yra ir specialistų ruošimas rajone bei jų pritraukimas iš kitų miestų. Šiuo tikslu savivaldybė nusprendė prisidėti 50 proc. įsteigiant stipendijas inžinerines specialybes besirenkantiems aukštosiose mokyklose, lygiai taip pat savivaldybė prisidės skiriant stipendijas gerai besimokantiems Mažeikių politechnikos mokykloje. Viso numatyta skirti 20 tūkst. Eur 2019–2020 mokslo metams, maždaug po 10 tūkst. Mažeikių politechnikos mokyklai ir 10 tūkst. studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Šiuo metu vykdoma partnerių, verslininkų paieška, kuriems aktualu „užsiauginti“ jaunų specialistų.

LINPRA asociacijos veikla – tikslai ir nauda įmonėms

Įvairios iniciatyvos švietimo srityje ir su tuo susiję iššūkiai puikiai pažįstami Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai LINPRA. Lietuvos inžinerinės pramonės interesams atstovaujanti asociacija vienija per 100 organizacijų – gamybinių įmonių, veikiančių metalo, plastiko, elektronikos ir elektrotechnikos, lazerių, automobilių pramonės ir kitose srityse, taip pat švietimo ir mokslo įstaigų bei kitų suinteresuotų įmonių. Asociacijos direktorius Darius Lasionis pritaria, kad sektoriaus vystymasis yra pastebimas ir ypač svarbus Lietuvos regionuose, ne tik didžiuosiuose miestuose. Tarp LINPRA narių yra puikių inžinerinių gamybos įmonių, kurios regione sukuria didelę dalį darbo vietų, aplink jas telkiasi apylinkių bendruomenė, jos motyvuoja jaunimą pabaigus mokslus grįžti dirbti į gimtąjį kraštą.
Pastaruoju metu vienas iš LINPRA asociacijos tikslų – į asociacijos veiklą aktyviau įtraukti regionuose esančias gamybines įmones ir padėti joms atrasti naujas verslo perspektyvas bei galimybes. Asociacija įtraukia įmones į darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektus, tokius kaip „Pameistrystė“ ir „Kompetencijos“, kurių tikslas – ugdyti įmonės darbuotojų įgūdžius, gilinti jų žinias, jei reikia – perkvalifikuoti.
Kita asociacijos veiklos kryptis – eksporto vystymas. LINPRA narės kviečiamos dalyvauti didžiausiose tarptautinėse pramonės parodose, B2B renginiuose, atvykstant užsienio užsakovams – įtraukiamos į jų vizitų maršrutą vystyti potencialiai partnerystei. LINPRA daug dėmesio skiria eksportui skatinti ir kolegialiam darbui su LR Užsienio reikalų ministerijos ekonomikos diplomatais ir ekonomikos atašė. Siekiama padėti diplomatams geriau pažinti inžinerinės pramonės įmones ir asociacijos galimybes. LINPRA padeda įmonių specialistams geriau pažinti eksporto subtilybes, kartu vyksta į verslo misijas ir parodas.
Siekiant padidinti įmonių veiklos efektyvumą, organizuojami „Factory Floor Net“ praktiniai forumai vadovams, Vokietijos ekspertų mokymai „Industrie 4.0 Driver License“, vyksta nuolatiniai susitikimai su įmonėmis, o aktualiais klausimais jų interesams atstovaujama valdžios institucijose.

Pramonė 4.0 neaplenks ir regionų – pagalbą teiks Pažangios gamybos skaitmeninių inovacijų centras

Visame pasaulyje pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, vadinamą „Industrie 4.0“. Lietuvos verslui taip pat svarbu reaguoti ir priimti skaitmenizacijos procesus sparčiai ir efektyviai, tik tuomet verslas sugebės išlikti konkurencingas globalioje aplinkoje – būtent tai yra esminis pramonės revoliuciją pirmyn vedantis veiksnys. Jau dabar skaitmeninės technologijos dramatiškai keičia įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimo pobūdį. Jos formuos ir ateities rinkas bei verslo modelius. Todėl vienas iš LINPRA prioritetų – skatinti įmonių gamybinių įrengimų modernizavimą ir procesų optimizavimą.

LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius

Lietuvos įmonės supranta skaitmenizavimosi būtinybę ir naudą, tačiau dažnai – ypač mažos ir vidutinės – nežino, kokias naujas technologijas įsigyti, trūksta praktinės patirties jas įdiegti, reikalingos rekomendacijos, kaip skaitmeninti verslą, gamybos procesus, produktus ir paslaugas, nuo ko pradėti, norint išmokyti darbuotojus. Neretai įmonės tam neturi pakankamai lėšų. Tuo tikslu LINPRA kartu su partneriais vysto pažangios gamybos skaitmeninį inovacijų centrą tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose. Jo misija – padėti įmonėms skaitmenizuotis ir vieno langelio principu teikti įmonėms pagalbą, naujausią informaciją ir galimybę naudotis technologijomis skaitmeninių inovacijų bandymams, padeda atlikti ir vykdyti eksperimentus su produktais, procesais ar verslo modeliais, išsirinkti skaitmeninei transformacijai reikalingus partnerius.
„Pastaraisiais metais stebime Lietuvos inžinerinėje pramonėje vykstantį proveržį ir augančias investicijas į technologinį efektyvumą. Tačiau auga ir tarptautinė konkurencija, o daugelio šio sektoriaus įmonių produkcija vis dar nėra itin aukštos pridėtinės vertės. LINPRA siekia skatinti šalies inžinerijos pramonės konkurencingumą ir padėti mūsų įmonėms Europos pramonės tiekimo grandinėje pakilti į pirmąsias pozicijas. Tiek besikeičianti konkurencinė aplinka, tiek ketvirtoji pramonės revoliucija reiškia naujus iššūkius mūsų įmonėms, ir LINPRA yra pasirengusi joms padėti“, – teigia LINPRA prezidentas Tomas Jaskelevičius.

LINPRA verslo pusryčiai – birželio 19 d. Mažeikių verslininkų asociacijoje

Apie šiuos inžinerinės pramonės verslui aktualius dalykus bus kalbama trečiadienį kartu su Mažeikių verslininkų asociacija organizuojamame LINPRA ir Mažeikių regiono įmonių susitikime – Verslo pusryčiuose. „Atvykstame susipažinti su įmonėmis, pasidalyti savo žiniomis ir gerąja praktika, išgirsti įmonių šiandienos aktualias problemas, o gal ir sėkmės istorijas. Visoje Lietuvoje dominuojantys iššūkiai yra panašūs – darbuotojų stoka, darbo našumo didinimas, veiklos efektyvinimas – tačiau regionai yra skirtingi, todėl norint atliepti jų poreikius, svarbu susipažinti gyvai“, – sako asociacijos direktorius Darius Lasionis.
Renginys vyks birželio 19 d., 9:30–12:30 val., Mažeikių verslininkų asociacijoje, Ventos g. 8A. Į renginį kviečiami pramonės įmonių vadovai, specialistai ir kiti atstovai. Pranešimus skaitys LINPRA direktorius D. Lasionis, eksporto vystymo projektų vadovas Rokas Bekeris, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, UAB „IN RE“ atstovas Andrius Jarmolajevas. Daugiau informacijos LINPRA svetainėje www.linpra.lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto