Pagaliau atėjo pašėlęs pavasario mėnuo – gegužė (o gal gegužis?) Prieš gerą dešimtmetį kone kasdien Jungėnų kaimo kapela smagiai užtraukdavo: „Vėl gegužio žiedai / Išpuošė pievas ir klonius.“ G. Paškevičius, išdainuodamas A. Miškinio eilėraštį apie pavasario burtus, klausia: „Ir kas mane nugirdė, / ar tu jau, ar gegužis?“ O praėjusiame šimtmetyje poetas V. Mykolaitis-Putinas eilėraštyje apgailestavo: „Gegužį dainavo ne vienas poetas, / Ir man čia belieka nedaug kas pridėti.“
Vis tik prestižinėje bendrinėje kalboje pirmenybė teikiama pagrindiniam variantui gegužė. Kaip šalutinis variantas gali būti vartojamas gegužis. Bet didžiausia problema kirčiavimas. Anot kalbininkės Ritos Miliūnaitės, painiava „dėl kirčiavimo per daug užsitęsė“. Pagrindinio varianto kirčiavimas kaip žodžio „pamiškė“:
V. gegužė̃ – pamiškė̃,
K. gegužė̃s – pamiškė̃s,
N. gẽgužei – pãmiškei,
G. gẽgužę – pãmiškę,
Įn. gẽguže – pãmiške,
Vt. gegužėjè – pamiškėjè
Žodis gegùžė gali būti kirčiuojamas ir kaip žodis saulùžė. Bet nė vienu atveju nėra nei vardininko gEgužė, nei kilmininko gEgužės. Toks kirčiavimas pagal lietuvių kalbos sistemą neįmanomas.
Grimzkime į pavasarį, gerą nuotaiką, į gẽgužę.
Parengė
Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
