Ir rajono miškuose pasirodė grybai

D. Makavičiaus užfiksuota vieno grybo „evoliucija“, trukusi 11 dienų.

Rajono miškuose be voveraičių, kazlėkų, ūmėdžių jau dygsta ir raudonviršiai. Gamtininkas Deividas Makavičius akcentavo, kad liepa – pats grybų mėnuo, ir prognozavo grybingus metus.

Prasidėjo grybų metas

Tokiais pastebėjimais su „Santarve“ pasidalijo biologas Deividas Makavičius. Gamtininko teigimu, šilti ir drėgni orai – palankus metas grybams dygti. Pačios pirmosios dar birželio mėnesį pasirodė voveraitės, kai kurie kiti valgomi grybai. Dabar jau ėmė dygti ir raudonviršiai.
„Liepos mėnuo – pats raudonikių ir baravykų augimo metas. Šie grybai intensyviai auga iki pat liepos pabaigos, o paskui iki rudens jie išnyksta“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasak D. Makavičiaus, daugelis tuo metu renka mėlynes, į grybingus miškus nelenda, taip tą palankų laikotarpį ir pražiopso. Kiti valgomi grybai auga visą vasarą.

Lems šiluma ir drėgmė

Šiuo metu grybai daugiau auga arčiau pamiškių, kadangi čia būna daugiau šilumos ir greičiau įšyla dirvožemis.
Šie metai niekuo neišsiskiria iš kitų: grybai nemėgsta sausų orų, jiems svarbiausia šiluma ir drėgmė. „Jeigu nepasikeis orai, grybiena miške labai išsikeros: dabar ji plečiasi po žeme ir, jei rudenį staigiai neatšals, grybų turėtų pridygti nemažai“, – prognozavo D. Makavičius.
Grybams šviesos nereikia, jie gali augti ir tamsoje: vakare išlindęs lepšis per naktį gali išaugti ir nugriūti.

Grybingiausi – dideli miškai

D. Makavičius įsitikinęs, kad grybautojai paprastai žino savo vietas, grybingiausi yra dideli miškų masyvai. Skirtingų tipų miškuose auga skirtingų rūšių grybai. Daugelis žmonių traukia į Sedos girią, Balėnų miškus, nemažai grybų randama ir Žalgirio miške.
Gamtininko žiniomis, kuo grybas ilgiau auga, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus sukirmijęs. Jeigu jis auga greitai, vabzdžiai kiaušinėlių gali nespėti sudėti, bet jei auga ilgiau, šie procesai ir prasideda. Šaltą rudenį kiaušinėlius dedantys vabzdžiai nebūna tokie aktyvūs, tad grybai kirmija mažiau.
„Būna ir epizodinių variantų: grybų daug, bet jie beveik visi sukirmiję. Tai dažniausiai atsitinka esant šiltiems orams, daug reikšmės turi ir drėgmė“, – kalbėjo gamtininkas.

Mėgsta radioaktyvias medžiagas

Grybo augimo laikas priklauso nuo jo rūšies. D. Makavičius pasakojo, kad yra atlikęs eksperimentą ir stebėjęs vos pasirodžiusio raudonikio augimą.
„Jis augo kiek sausesnėje vietoje, stebėjau jį pustrečios savaitės, paskui kažkas nupjovė. Manau, kad dar pusę savaitės tikrai būtų augęs“, – svarstė vyriškis.
Dar viena grybų savybė – jie sugeria radioaktyvias medžiagas, radioaktyvųjį šviną. Dabar benzinas jau dažniausiai neetiliuotas, tad švino mažiau, bet kenksmingų medžiagų vis dėlto yra.
Dažniausiai jas sugeria kai kurių rūšių grybai, kurie nerekomenduotini maistui: tokia yra pilkoji meškutė, arba vadinamasis paalksnis.
Mūsų pamėgti tradiciniai grybai nuodingas medžiagas traukia mažiau, bet juos, kaip ir vaistažoles, reikia žinoti, kur rinkti: jei prisirinksime kur nors prie kelių, jų tikrai nereikėtų valgyti.
Be to, kuo grybas jaunesnis, tuo jame mažiau nuodingų medžiagų.