Požiūris į kalbos vartojimą keičiasi – jis darosi liberalesnis. Kalbininkai daug ką leidžia: kas buvo nevartotina ir draudžiama, dabar dažnai leidžiama laisvuosiuose stiliuose – šnekamojoje kalboje ar neviešojoje , neelitinėje kalboje. Bet yra verstinių mūsų dažnai vartojamų pasakymų, kuriems kalbininkai sako NE. Tai susiję su kalbos mažyliu prielinksniu prie. Šiuo prielinksniu reiškiame vietą (prie kranto, prie stalo), veiksmo kryptį (slinkis prie manęs), asmenį arba daiktą, prie kurių vyksta veiksmas (kalba prie keturių akių) ir kt. Bet netaisyklingi yra mūsų pamėgti pasakymai:
Prie ko čia aš? ( Kuo čia aš dėtas; kuo aš čia kaltas; kam tu čia mane painioji; kam tu čia mane veli?).
Prie progos pasakysiu, ką manau. (Gavęs progą, pasitaikius progai, kokia nors proga).
Prie uždarų durų viskas vyksta. (Už uždarų durų, slaptai vyksta, buvo uždaras susirinkimas).
Prie geriausių norų negalėsiu padėti. (Net ir labai norėdamas, ir geriausių norų turėdamas).
Prie gripo ar plaučių uždegimo reikia gulėti. (Sergant, susirgus gripu ar plaučių uždegimu).
Prie tokių aplinkybių/ sąlygų geriau neskubėti. ( Tokiomis aplinkybėmis/ sąlygoms, kai tokios aplinkybės, esant tokioms aplinkybėms).
Taigi, kalbėdami apie veiksmo sąlygas ar būvį, pamirškime prielinksnį prie.
Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
