Iš Nicos – kraštiečio laiškas ir kelios istorinės nuotraukos

Asmeninio archyvo nuotr.

„Santarvė“ sulaukė laiško iš Perkūno Liutkaus, gyvenančio Nicoje, Prancūzijoje. Išeivijos lietuvis, kurio giminės šaknys – Mažeikių rajone, rašo:

„Labas, šiandien gavau „Santarvės“ įdomų straipsnį apie senų laikų Mažeikių gimnazijos direktoriaus Merkelio Račkausko prisiminimus. Noriu kai ką papildyti.
Pirmojoje fotografijoje „Šiaulių gimnazijos laikai“ antras iš kairės stovi mano diedukas Jonas Mikulskis, jis paskiau baigė mediciną, buvo vienas iš Alkos muziejaus steigėjų.
Jums pridedu kelias fotografijas iš Mažeikių gimnazijos, kur mokinosi mano tėvas Antanas Liutkus ir dėdė Juozas Liutkus…
Šią vasarą būsiu Mažeikiuose, norėčiau surinkti apie mano šeimynos istoriją daugiau žinių…
Iki pasimatymo.
Perkūnas Liutkus“


Dovanojo archyvus

Prieš dvejus metus iš Leckavos kilusio prieškario diplomato Antano Liutkaus sūnus Perkūnas Liutkus Lietuvai padovanojo vertingus savo tėvo archyvus. 
Už istorinio palikimo puoselėjimą ilgametis Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas P. Liutkus buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.
Prancūzijos lietuvis „Santarvei“ tuomet pasakojo, kad į Lietuvą parvežė ne tik tėvelio, prieškario diplomato, archyvą, bet ir savo dėdės Jurgio Savickio bei poeto Jono Aisčio laiškus jo tėvams, knygas, susijusias su generolo Stasio Dirmanto šeima.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Parvežiau ne tam, kad jie būtų uždaromi stalčiuose ir saugomi. Išdalinau juos tam, kad jie naujai gyventų, kad galėtų užkamšyti mažas Lietuvos praeities skylutes. Kam įdomūs Savickio laiškai? Man jie nereikalingi, nes aš tuo, kas laiškuose aprašyta, gyvenau, dėdei ant kelių šokinėjau. O štai atsirado universitete viena profesorė, kuriai rankos drebėjo, kada žiūrėjo tuos popierius. Ji parašys knygą…“ – 2011-ųjų vasarį „Santarvės“ korespondentei pasakojo pašnekovas.
Ir pridūrė, kad jo istorijos spragas turėtų užpildyti mažeikiškiai.
„Santarvę“ pasiekęs laiškas liudija, kad ponas Perkūnas savo ketinimų neatsisakė – jis vėl atvyks į Mažeikius.


Kiek daug reikia išsiaiškinti…

P. Liutkus gimė Prancūzijoje, tačiau abu tėvai kilę iš Žemaitijos: mama iš Telšių, tėvas – iš Mažeikių. Metrikuose jam pavyko surasti, kad tiek tėvelis, tiek diedukas gimę Leckavoje.
Daugiausia klaustukų P. Liutkui kelia dieduko Juozo Liutkaus (1873–1952) gyvenimo istorija.
Žinoma, kad per Pirmąjį pasaulinį karą jis buvo pasitraukęs į Saratovą (kaip ir kodėl, neaišku).
Tėvas A. Liutkus Perkūnui pasakodavo, kaip būdamas penkiolikmetis su savo tėvu ant traukinio stogo važiuodavo prie Juodosios jūros parsivežti druskos parduoti. Svečioje šalyje nuo choleros mirė P. Liutkaus senelė Ona Sadauskaitė.
Po penkerių metų diedukas su šeima grįžo į Lietuvą, tačiau nebe į Leckavą, o į Viekšnius. Apie 1920 metus P. Liutkaus senelis čia vargonavo.
„O kas paskui, nieko tikslaus ir nežinome. Nežinau kaip, bet jis gavo geresnį darbą, kažką bendro turintį su alkoholio monopoliu Mažeikiuose,“ – nepatvirtintomis žiniomis tuomet dalijosi Nicoje gyvenantis vyras.
Gaudamas geresnį atlygį senelis pradėjo į gimnaziją leisti savo sūnus Juozą ir Antaną (ar mokyklą lankė dukros Aldona ir Ona – nežinoma). Baigęs Mažeikių (dabartinę Merkelio Račkausko) gimnaziją, pašnekovo tėvas Antanas Liutkus išvyko į Kauną studijuoti teisės.
Vėliau, dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, Leckavoje gimęs vyras buvo paskirtas dirbti į Prancūziją.


Filmukas apie lietuvišką giminę – tarp festivalio prizininkų

Į Lietuvą P. Liutkus pirmą kartą atvažiavo 1990-aisiais. Vėliau čia atvežė ir savo vaikus. Vienas pirmųjų su tėvu atkeliavo sūnus Manuelis. Jie abu dalyvavo Leckavoje organizuotame Liutkų giminės susitikime.
Kadangi Manuelis dirbo televizijoje, tai atsivežė kamerą ir užfiksavo giminės susibūrimą: mišias bažnyčioje, apsilankymą kapinėse, bendravimą buvusioje mokykloje.
Grįžęs į Prancūziją sūnus medžiagą sumontavo, o tėvas ja pasidalijo su savo pažįstamais. Sužinojęs apie Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalį, filmuką „Liutkų diena“ nusiuntė ir jo organizatoriams.
Atvykęs į Vokietijoje vykusį festivalį P. Liutkus nustebo, kad jų filmukas laimėjo trečiąją vietą. Taip tarp pasaulio lietuvių nuskambėjo Leckavos vardas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto