P. Šverebo nuotr. 2016 m.
Pradžia Santarvės 36 Nr.
(2021-05-14)
Rašydamas apie Pikelių senovės paminklus, pateikė pasakojimą: „Ši pasienio vietovė, apimanti šiandieninę Pikelių parapiją, ir dalį Židikų, kadaise pagonių ir jų karų su kryžiuočiais metu buvo žinoma labai garsia Piekola dievuko šventykla. Šis dievukas skirstė pragaro kančias, buvo labai kerštingas, o jo permaldavimui kartais ir žmones aukodavo. Šventykla buvo aptverta įtvirtinimais. Šiuos įtvirtinimus ir šventyklą kryžiuočiai ne kartą bandė užimti, siekdami ją sunaikinti, tačiau bergždžiai, kadangi narsus žemaičių karaliukas Alemanus, turėjęs čia valdų, kartu su žemaičiais, besibaiminančiais Piekula dievuko keršto, jei neapgintų jo šventyklos, drąsiai atremdavo visus kryžiuočių puolimus.“
Atrodo, kad rašoma apie žemaičių karo vadą Alminą, kuris 1260 m. laimėjo garsųjį Durbės mūšį ir buvo baltiškųjų genčių suvienijimo idėjos pradininkas, ieškojęs kryžiuočių pagalbos kovai prieš lietuvių Mindaugą. Almino valdų įvardijimas yra puiki užuomina Žemaičių istorijos tyrėjams.
Vincento tėvai
Didelės pagarbos nusipelno Algirdas Vilkas, kuris iš įvairių šaltinių išgliaudė faktus apie šią įžymią šeimą ir sudėjo į Mažeikių enciklopediją. Nekartosiu jų, o pateiksiu tik kai kuriuos neskelbtus faktus, nepretenduodamas į išsamią giminės geneologiją ir V. Juzumo darbų vertinimą.
1799 m. sausio 8 d. Sedos parapijinėje bažnyčioje jos vikaras Pranciškus Labanauskis sutuokė jaunuosius Juozapą Juzumą (Juzums) ir Barborą Laimaitę iš Ketūnų kaimo. Liudininkais buvo Sedos parapijiečiai Anupras Paulauskis, Liudvikas Barkauskis ir Stanislovas Gurauskis.
Ant tėvo kapo yra užrašyta, kad jis gimė 1776 m. Jo gimimo metrikos Sedos bažnyčios archyve rasti nepavyko. Gal jis buvo pakrikštytas Ketūnų koplyčioje, o jos knygos nežinomos? Visur jis įvardijamas ketūniškiu. Skaičiuojant pagal paminklinį įrašą, išeitų, kad jaunasis vedė būdamas 23 m. Su pirma žmona tikrai susilaukė sūnaus Lauryno, kuris mirė 1800 m. spalio 31 d. Mes nesigilinsime į šią jo šeimą, bet aišku, kad tėvas buvo ketūniškis Juozapas Juzum[a]s, o vaikas buvo palaidotas prie Ketūnų koplyčios.
Našlys Juozapas Juzumavičius 1809 m. sausio 19 d. iš Ketūnų vedė netekėjusią ketūniškę Barborą Gricevičiūtę. Beraščiai buvo ne tik jaunieji, bet ir liudininkai Teodoras Bryzgis, Tadeušas Antanavičius ir Mykolas Bagdonas. Jaunajai buvo 24-eri metai, nes ji buvo pakrikštyta 1785 m. rugpjūčio 18 d. Sedos vikaro Baltramiejaus Jucevičiaus. Jos tėvas buvo Stanislovas Gricius ir Marijona Stankevičiūtė, o krikšto tėvais – Tadeušas Antanavičius ir Elena Giedgaudaitė. Visi jie buvo ketūniškiai. Gal krikšto tėvas buvo ir Barboros santuokos liudininku?
1816–1817 m. Sedos klebonas, kalėdodamas Jo Didenybės Giedgaudo Rubikus, J. Juzumo ūkyje, be 44 m. šeimininko, užregistravo 24 m. jo žmoną Barborą, sūnus – Pranciškų – 9 m., Tadą – 3 m., dukrą Marijoną – 1 m. ir šiuos samdinius: Izidorių Juzumą –25 m., Martyną Molį – 28 m., Stanislovą Juzumą – 53 m., Marijoną Adomkaitę – 41 m. bei Oną Juzumaitę – 21 m. Aišku, kad amžiai surašyti iš galvos. Tai aiškiai pasimatys, kai pateiksime vaikų krikšto metrikas. Tikėtina, kad sūnus Pranciškus yra iš pirmos Juozapo santuokos su B. Laimaite. Įspūdingas yra samdinių skaičius.
Aišku, kad J. Juzumas ilgai nenašlavo, o sukūręs naują šeimą nesnaudė.
Vincento seserys ir broliai
Pirmasis buvo sūnus Tadas Antanas, kurį 1810 m. liepos 3 d. pakrikštijo Sedos altarista Pranciškus Radavičius. Tėvai buvo J. Juzumavičius ir B. Gricevičiūtė. Šeima tuo metu jau įsikūrusi Rubikuose. Krikšto tėvais buvo pakviesti Tadas Antanavičius ir Elena Končienė iš tos pačios parapijos. Matyt, tam pačiam T. Antanavičiui suteikta garbė būti ir pirmagimio krikšto tėvu.
Po pusantrų metų šeima susilaukia dukros Marijonos. Ją tas pats altarista pakrikštijo 1812 m. sausio 9 d. Keista, bet tėvas vėl užrašomas Juzumu, o mama – Gricevičiūte. Krikšto tėvais buvo Antanas Končis ir Marijona Normantienė.
Trečia taip pat gimsta dukra. Ją 1814 m. birželio 17 d. Elžbietos Onos vardais pakrikštijo Raimondas Mineika. Tėvų pavardės įrašai analogiški ankstesniam. Krikšto tėvais pakviečiami rubikiškiai Domininkas Juška ir Kotryna Jakienė.
1817 m. sausio 27 d. altarista P. Radavičius pakrikštijo Barborą Uršulę Juzumaitę, kurios tėtis ir mama įrašyti be jokių išraitymų – Juzumas ir Griciūtė. Naujagimės krikšto tėvais buvo Jonas Antanavičius ir Uršulė Antanavičiūtė.
1819 m. vasario 15 d. Sedos vikaras Vincentas Kazlauskis pakrikštijo šio straipsnio kaltininką Vincentą Pranciškų Juzumavičių. Tėvas užrašomas analogiškai sūnui, o mama – Griciūte. Krikšto tėvais buvo Antanas Steponavičius ir Marija Juškaitė iš Rubikų.
1822 m. šeima vėl krikštija berniuką Antaną Joną. Apeigas atliko altarista P. Radavičius. Krikštatėviais buvo Juozapas Malakauskis ir kilmingoji Agota Kirkilaitė. Tėvo pavardė rašyta Juzumu, o mamos Gricevičiūte. Kitas sūnus Juozapas Ignatijus buvo krikštijamas 1825 m. spalio 14 d. Jam šį Sakramentą suteikė Sedos vikaras Adomas Valančevskis. Jis abu tėvus užrašė su galūne –ovičiai. Krikšto tėvais buvo pakviesti Antanas Koncevičius ir Magdalena Raimienė. Paskutinė dukra Matilda Viktorija buvo pakrikštyta 1827 m. gegužės 15 d. Apeigas atliko Sedos vikaras Jurgis Žeimavičius. Abiejų tėvų pavardės įrašytos su slaviškomis galūnėmis.
Matome, kad J. Juzumas su B. Griciūte susilaukė aštuonių vaikų – keturių mergaičių ir keturių berniukų.Vaikai dažniausiai buvo krikštijami atsižvelgiant į krikštatėvių ir tėvų vardus. Tik Vincentui vardas gal buvo parinktas pagal jį krikštijusį kunigą. Norint daryti gilesnes išvadas, reikėtų atlikti išsamesnius genealoginius tyrimus.
Tėvų mirties įrašai ir paminklai
Tėvas šį pasaulį paliko kiek anksčiau. Jis nuo senatvės mirė 1855 m. gruodžio 2 d., aprūpintas sakramentais, būdamas 80-ties metų amžiaus. Jo socialinė kilmė neįrašyta, o tik nurodoma, kad našle paliko žmoną Barborą Griciūtę ir dukrą Uršulę. Po trijų dienų Sedos dvasininkai palaidojo jį Ketūnų kapinėse. Gal jis amžino poilsio atsigulė šalia pirmos žmonos ir sūnaus iš jų santuokos?
Įdomu, kodėl kiti vaikai neminimi, nors nebuvo mirę. Mirusysis registruotas Juzumavičiaus pavarde. 1868 m. liepos 9 d. mirė ir mama. Jos mirties priežastimi taip pat nurodoma senatvė. Ji buvo aprūpinta sakramentais ir turėjo 80 metų amžiaus.
B. Juzumavičienė kunigo Zenono Mackevičiaus buvo palaidota liepos 12 d. Grūstės kapinėse. Ji paliko sūnus Vincentą ir Antaną bei dukteris Marijoną ir Uršulę. Aišku, kad sūnus Tadas (1851) jau buvo miręs, o Juozapas buvo dar gyvas. Jis, siekdamas mokslo, svetima bajoriška Polikarpo Girštauto pavarde baigė mediciną ir profesoriavo Varšuvoje. Suprantama, kad jo buvo geriau visai neminėti.
Matome, kad tėvo mirties registracijoje nurodyti vieni duomenys apie jo palikuonis, o mamos kiti. Tai tik patvirtina, kad, neaprėpiant visumos, neįmanoma priartėti prie tiesos.
Ant abiejų tėvų kapų anksčiau buvo pastatyti vienodi paminklai, aptverti lietinėmis metalinėmis tvorelėmis. Paminkluose pabrėžiama, kad tai tėvai trijų kunigų. Abu įrašai vertingi, nes jie yra rašyti žemaitiškai.
Įdomu, kad mamos mirimo data nurodyta 1868 m. liepos 11 d., o amžius 83 m. Jis sutampa su krikšto metrika. Tėvai tikriausiai atsigulė skirtingose kapinėse dėl carinės Rusijos tuo metu vykdytos politikos.
Povilas ŠVEREBAS
Bus daugiau.
