Vilniaus knygų mugėje pristatyta knyga apie lakūną Steponą Darių „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos Karo aviacijoje 1922–1927 m.“. Knygos autorius – mažeikiškis, tarpukario aviacijos tyrinėtojas Pijus Poškus.
Šiandien Mažeikių muziejuje vyks šios knygos pristatymas. Bus galima įsigyti naują leidinį, padiskutuoti su jos autoriumi ir gauti jo autografą.
Žavėjosi nuo mažumės
Minint „Lituanicos“ skrydžio 90-metį, Vilniaus knygų mugėje Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, istorikai Algimantas Kasparavičius, Egidijus Papečkys, knygos dizainerė Inga Navickaitė-Drąsutė bei jos autorius P. Poškus pristatė knygą „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos Karo aviacijoje 1922–1927 m.“.
Mūsų kraštietis P. Poškus, Lietuvos aviacijos muziejuje visuomeniniais pagrindais dirbantis muziejininku, sakė: „Nuo vaikystės mane žavėjo aviacija, ypač mūsų legendinis lakūnas Steponas Darius. Norėjosi savo žinias ir surinktą medžiagą sudėti į knygą. Dabar, kai parašiau knygą, manau, kad pavyko pažiūrėti į S. Dariaus visuomeninį gyvenimą, karinę tarnybą atnaujintu kampu, šiek tiek kitaip.“
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją baigęs P. Poškus informaciją knygai aktyviai rinko penkerius metus, o prie jos rašymo sėdo prieš dvejus. Surinktus archyvinius dokumentus, bendraamžių prisiminimus autorius įvardijo kaip daugelio metų įdirbį.
Pažymėjo įvairiapusę veiklą
Paklaustas, kodėl savo tyrimams nepasirinko „Lituanica“ taip pat skridusio Stasio Girėno asmenybės, knygos autorius pažymėjo, kad S. Girėnas iš Žemaitijos gana jaunas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten įkūrė verslą ir mūsų šalyje, skirtingai nei S. Darius, nepaliko ryškaus pėdsako.
Nuotr. iš Lietuvos aviacijos muziejaus archyvo
„Steponas Darius visiškai kitoks – jis gimė Lietuvoje, po to trylika metų išbuvo JAV, septyneriems metams grįžo į Lietuvą, kur spėjo daug ką nuveikti. Jis aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavimo operacijoje, buvo įvairių sporto šakų mūsų šalyje: krepšinio, beisbolo, bokso, lengvosios atletikos – varžybų iniciatorius ir dalyvis, atstovavo Lietuvos futbolo rinktinei, paruošė pirmojo šalyje stadiono projektą ir buvo statybų organizatorius. Kaip karininkas jis dalyvavo 1926 metų kariniame perversme, padėjo į valdžią ateiti Antanui Smetonai“, – kalbėjo knygos autorius.
P. Poškus pažymėjo, kad jam susidarė įspūdis, jog S. Darius buvo linksmas žmogus, bet turintis savo tvirtą nuomonę. Jam sunku buvo sutikti su kitų nuomone, kuri prieštaravo jo mintims. Šias savybes galėjo nulemti vakarietiškas auklėjimas – skirtingai nuo kitų karininkų, kurie buvo auklėjami rusišku muštru.
Žūtį lėmė sudėtingos sąlygos
Knygoje aprašoma S. Dariaus tarnybos Karo aviacijoje raida. Kaip Knygų mugėje pažymėjo jos redaktorius M. Kavaliauskas, knygoje pateikiamos iki šiol nežinotos lakūno kvalifikaciją apibūdinančios detalės, tačiau viso to fone – ir asmeninės dramos – sporto su aviacija suderinamumo sunkumai, nuo vadovybės nuslėpta santuoka, konfliktai su vyresnybe bei ilga kelionė iki kapitono laipsnio.
Pasak P. Poškaus, knygai medžiaga surinkta Lietuvos centriniame valstybės archyve, tarpukario aviacijos dokumentuose ir atsiminimuose, rasta keletas sudėtingų bylų. Daugiau laiko prireikė jų analizei – reikėjo suvesti metus ir faktus, nes tuo laiku įvykiai skriejo kone aviaciniu greičiu, kai vieni kitus lenkė pasiekimai ir nesėkmės, džiaugsmai ir nusivylimai, pakilimai ir nusileidimai.
Steponas Darius 1927 m., prieš išvykdamas į JAV. Nuotr. iš Kauno miesto muziejaus archyvo
Kalbėdamas apie „Lituanicos“ lakūnų žūties priežastį, knygos autorius pažymėjo: jo manymu, viską lėmė labai prastos atmosferos sąlygos skrydžio metu. Audringu oru skridę lakūnai bandė apeiti audros frontą, nerado kelio, pasuko atgal Berlyno link, ieškojo, kur nutūpti. Mažame aukštyje lėktuvas kliudė medžius, nukrito ir sudužo.
Pristatys muziejuje
Paklaustas, ar S. Darių kas nors siejo su Mažeikiais, P. Poškus nebuvo linkęs viską išsyk atskleisti. Anot jo, yra kolegos rasti keli nauji šaltiniai, kurie kol kas tegul išlieka paslaptyje. Pasak knygos autoriaus, jie rodo, kad lakūnas turėjo netiesioginių sąsajų su mūsų kraštu, Mažeikių rajonu.
Apie tai, ką planuoja su šiais šaltiniais daryti ateityje, muziejininkas kalbėjo: „Prieš ketverius metus muziejuje padėjau organizuoti parodą apie mažeikiškius lakūnus. Ir apie vieną iš jų – Liudą Zubavičių – pavyko rasti daugiau medžiagos. Man įdomu, tad, turėdamas naujų faktų ir informacijos, bandysiu parašyti apie šį kraštietį karo lakūną.“
Įdomu buvo, kaip skaitytojus pasieks šis naujas leidinys. Dėl knygos „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos Karo aviacijoje 1922–1927 m.“ platinimo kol kas dar tariamasi su knygynais. Knygą galima įsigyti Kaune, apsilankius Lietuvos aviacijos muziejuje. Ją nusipirkti galės ir mažeikiškiai, atėję į pristatymą.
Kviečia į pristatymą
Šiandien, kovo 10 d., 15 val., Mažeikių muziejuje vyks mūsų kraštiečio inžinieriaus, karo aviacijos istorijos tyrinėtojo Pijaus Poškaus knygos „Turi būti paleistas… Kapitonas Steponas Darius Lietuvos Karo aviacijoje 1922–1927 m.“ pristatymas.
Kartu su autoriumi knygos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus Lietuvos aviacijos muziejaus atstovai: direktorius Mindaugas Kavaliauskas, kuris moderuos diskusiją, „Plieno sparnų“ garbės ženklo kavalierius ir muziejininkas Eugenijus Raubickas. Diskusijoje dalyvaus Mažeikių kultūros centro direktorius Remigijus Jokubauskas. Organizatorius ir skaitovas – muziejininkas Mindaugas Buknys.
