Išmokos – ne tik ūkininkų problema

Briuselyje protestavę lietuviai pasigedo savo šalies valdžios palaikymo.

Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis buvo tarp kitų Baltijos šalių žemdirbių, protestavusių prie Europos Parlamento.
Anot mažeikiškio, tai, kad diskriminuojami ūkininkai, turėtų rūpėti ir mūsų šalies vadovams, nes tai liečia ne tik ūkininkus, bet ir visos šalies ekonomiką. Kol kas žemdirbiai jaučiasi vieni mūšio lauke…


TIKSLAS –
ATKREIPTI DĖMESĮ
Protestui buvo pasirinkta diena, kai Europos komisaras žemės ūkiui pristatė projektus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Prie Europos Parlamento ir Komisijos protestavo apie 60 Baltijos šalių atstovų, iš Lietuvos vyko devyniolika žmonių.
„Nebuvo laiko ilgai svarstyti, nes leidimą akcijai gavome vos prieš dvi dienas. Susirinkome į Ūkininkų sąjungos išplėstinį tarybos posėdį ir išsirinkome šešis jai atstovausiančius žmones. Kažkam reikėjo važiuoti, tai ir sutikau“, – „Santarvei“ teigė jau dvidešimt metų ūkininkaujantis ir gerai kaimo problemas žinantis ūkininkas, Savivaldybės tarybos narys A. Virkutis.
Protesto akcijos tikslas buvo atkreipti Europos Parlamento dėmesį ir parodyti, kad nesame tie, su kuriais galima elgtis kaip panorėjus.
„Žmonėms mes buvome įdomūs. Supratome, kad mūsų valstybės ten mažai žinomos. Sulaukėme ne vienos šalies žurnalistų dėmesio, apie mus rašė, rodė televizijos“, – įspūdžiais dalijosi mažeikiškis.

PALAIKĖ NE VISI
EUROPARLAMENTARAI
Lietuviai geranoriškai pavydėjo savo kaimynams latviams – su jais drauge buvo Latvijos Prezidentas bei žemės ūkio ministras.
Lietuvos ūkininkams palaikymą suteikė tik keli Europos Parlamento nariai – Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Justas Vincas Paleckis, Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė, Viktor Uspaskich biuro atstovas, Europos komisaro Algirdo Šemetos atstovai.
„Keli pasirodė, bet ir jie patvoriais vaikščiojo, kaip ir mes. Ką jie gali, esame maža valstybė. Kiti visai neatėjo. Gal labai baugūs, nesirodė, matyt, kad jie neturi ką pasakyti“, – svarstė mažeikiškis.

TURĖJO GALIMYBĘ
IŠSAKYTI KOMISARUI
Protestavę Baltijos šalių ūkininkai reikalavo, kad Bendroji žemės ūkio politika būtų reformuojama iš esmės – svarbiausia, kad be jokio pereinamojo laikotarpio būtų sulygintos tiesioginės išmokos visoms Europos Sąjungos šalims, kas suteiktų prielaidas ūkininkų lygybei įvairiose ES šalyse.
Visa tai buvo suguldyta į deklaraciją, kuri įteikta Latvijos prezidentui. Pastarasis ją pažadėjo perduoti Europos Komisijos vadovybei, kuri iš pradžių nuo protestuotojų atsiribojo.
Vis tik protesto akcija susilaukė išskirtinio Europos Sąjungos Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Dačian Čioloso dėmesio – jis panoro susitikti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijų atstovais.
Susitikimo metu protesto dalyviai išsakė komisarui savo šalių ūkininkų poziciją bei reikalavimus, jog Europa turi tapti vieninga ir sąžininga visiems piliečiams.
„Komisaras maloniai išklausė, bet pažadais nesižarstė“, – prisiminė mažeikiškis.

IŠMOKOS –
VIENOS MAŽIAUSIŲJŲ
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos ūkininkas šiandien gauna apie 500 litų išmoką už hektarą, vidutiniškai Bendrijoje jos siekia per 900, o Graikijoje – per 2 tūkstančius litų. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai šiuo metu gauna 2,5–3 kartus mažesnes išmokas nei daugelio senųjų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiai.
Išmokos gerokai skiriasi ir tarp kai kurių naujųjų ES šalių: lenkai, slovakai jas gauna didesnes nei lietuviai, latviai ar estai.
„Kai stojome į Europos Sąjungą, daug buvo kalbėta apie teisingumą. Tačiau kai lyginame išmokas, yra lygesni tarp lygių. Nors rinka ta pati, po ta pačia saule gyvename. Kodėl taip yra? Argumentų reikėtų ieškoti žvelgiant į praeitį. Kaip atramos tašas, skaičiuojant pirmines išmokas, buvo pasirinkti mums nepalankūs metai, kai statistikoje buvo iškreipti duomenys apie derlingumą. Kita vertus, Baltijos šalys yra iš kito bloko – Tarybos sąjungos. Jeigu toje sąjungoje buvome lyderiai, dabar paliekami atvirkščiai“, – replikavo A. Virkutis.

DISKRIMINACIJA
NUMATYTA PROGRAMOJE
Baltijos šalių žemdirbiai tikėjosi, kad tokia situacija, iškreipianti konkurenciją žemės ūkyje, pasikeis po 2014-ųjų metų, tačiau pirminis Europos Komisijos pasiūlytas žemės ūkio politikos naujuoju finansiniu laikotarpiu projektas nuvylė.
Komisija 2014–2020 metais siūlo Baltijos šalių žemdirbiams toliau mokėti mažiau nei senbuvėms, išmokos nesiektų net Europos Sąjungos vidurkio.
ES biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 metų dar nepasieks ES vidurkio, tačiau padidės vidutiniškai trečdaliu – pamažu augs nuo 459 litų iki 614,6 lito už hektarą. Pagal Europos Komisijos programą numatyta, kad išmokos susilygintų tik 2028 metais. Europos Komisija ketina skirti daugiau investicinės paramos mažiems ūkiams ir gamintojų organizacijoms. Vienam ūkiui maksimali parama bus iki 300 tūkst. eurų (1,036 mln. litų).

BŪTINA
DIRBTI KARTU
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Virkutis mano, kad laiko pakoreguoti Europos Sąjungos biudžetą yra, nes tik dabar prasidės jo svarstymai. Anot jo, susijungti turėtų ne tik žemdirbių organizacijos, ūkininkai, bet ir valdžios atstovai – Vyriausybė, Seimas.
„Europa privalo išgirsti Baltijos šalių balsą. Bendroji žemės ūkio politika svarbi ne tik Lietuvos žemdirbiams ir kaimui, ji turi įtakos visai šalies ekonomikai, visiems gyventojams“, – teigė pirmininkas.
Tačiau, anot A. Virkučio, derybose svarbu dalyvauti visiems, susivienijant su kitomis Baltijos valstybėmis.
„Lietuva per maža, kad Europoje galėtų ką nusverti. Lenkijoje – apie 40 milijonų gyventojų, tuo tarpu Baltijos šalyse – tik septyni milijonai. Mes Europos Parlamente turime dvylika narių, lenkai – bene penkiasdešimt“, – apie būtinumą vienytis kalbėjo pašnekovas.
Ūkininkas pastebėjo, kad kai kurių šalies institucijų vadovai neskuba išsakyti savo pozicijos.
„Blogiausia, kai politika susimaišo su ekonomika“, – tokį atsargumą vertino mažeikiškis.
Tiesa, situaciją bando išnaudoti kai kurie politikai. Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas viešu laišku kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas apginti Lietuvos žemdirbių interesus, siekiant pagerinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pozicijas 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui.
„Yra norinčiųjų prisidėti prie vadinamųjų laurų“, – replikavo A. Virkutis, pasigedęs konkretesnės pagalbos.

TEIGIAMAI
VERTINO
ŽINGSNIUS
Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius, kuruojantis kaimo reikalus, pasidžiaugė Baltijos šalių žemdirbių vieningumu, atkreipiant Europos Parlamento dėmesį į diskriminaciją. Jis pagyrė A. Virkutį, kad šis sutiko vykti į Briuselį atstovauti visos šalies ūkininkams.
„Sunku būtų patikėti, kad be protesto patys pasisiūlys pataisyti padėtį. Žemės ūkio rūmai, Ūkininkų sąjunga parodė pavyzdį. Dabar prie jų siekių turėtų prisijungti ir kitos institucijos – Seimas, Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija. Manau, kad Baltijos šalys ir toliau parodys savo vienybę“, – pridūrė pašnekovas.
Vicemeras apgailestavo, kad iš dvylikos lietuvių Europos Parlamento narių nėra nė vieno, kuris atstovautų žemdirbiams.
Vaidos LEŠČAUSKAITĖS nuotr.: Mažeikiškiui A. Virkučiui Briuselyje teko garbė laikyti Lietuvos vėliavą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto