Kovo 1 dieną prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Jis truks iki birželio 1 dienos. Kol kas deklaracijas pateikė apie 200 rajono žemdirbių.
AKCENTUOTA
PASĖLIŲ BŪKLĖ
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas akcentavo, kad šiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas tiems paraiškų teikėjams, kurie deklaruoja tik pievas. Bus detaliai tikrinama, ar jos nėra apleistos, ar tikrai prižiūrimos pagal visus geros agrarinės būklės reikalavimus. 
Akcentuota, kad tiesiogines išmokas gali gauti tik žmonės, kurių žemė realiai, o ne ,,popieriuje“ yra geros agrarinės būklės.
„Jeigu mes mokėsime pinigus už nešienaujamas pievas ar dar blogiau – už krūmynus ir medžius, pažeisime ES reikalavimus ir dėl to Lietuvai gali būti taikomos sankcijos“, – paaiškino R. Gramas.
Lietuvai tiesioginių išmokų skirta už 2 mln. 282 tūkst. ha. 2004 m. deklaruota per 2,5 mln. tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Prognozuojama, jog šiemet bus deklaruojamas dar didesnis plotas.
„Jeigu bus deklaruojama daugiau žemės, blogiausia – krūmynai ar neprižiūrimos pievos, apleisti laukai, mažės išmokos už hektarą ir dėl to nukentės tikrieji žemdirbiai“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
NUMATYTOS GRIEŽTOS SANKCIJOS
Kiekvienas geros agrarinės būklės pažeidimas bus traktuojamas kaip tyčinis pažeidimas.
Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra per patikrą nustatys, kad deklaruotas plotas nėra geros agrarinės būklės, o jame auga piktžolės, krūmokšniai ar medžiai, visam laikui bus prarasta galimybė už jį gauti tiesiogines išmokas. Už šią žemę niekada negalės būti skiriama parama, net jeigu ji bus parduota kitam žmogui ar bus pagerinta agrarinė būklė – iškirsti krūmokšniai, medžiai, panaikintos piktžolės.
R. Gramo manymu, griežtos sankcijos turėtų atbaidyti žmones nuo pagundos deklaruoti blogos agrarinės būklės plotus.
Sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo bus taikomos ir tada, jeigu patikrinus nebus rasta aiškių deklaruotos pievos ar ganyklos ribų.
Seniūnijų specialistai gerai pažįsta žmones, žino, kas ką augina, jiems nebus sudėtinga įvesti tvarką, teigė Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Ir šiais metais bus daromos palydovinės nuotraukos, bus galima įvertinti, ar žmogus deklaracijoje teisingai nurodė pasėlius.
BŪTINA TIKSLIAI PAŽYMĖTI
Specialistai akcentavo, kad žemėlapiuose reikia pažymėti ne nuosavybės, bet deklaruojamo ploto ribas. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas bendruose masyvuose.
Pavyzdžiui, jei vientisų pievų, ganyklų lauką naudoja keli žmonės, tai kiekvieno iš jų naudojamo lauko dalis turi būti atskirta aiškiomis ribomis. Ribos turi būti pažymėtos taip, kad, einant bet kuria lauko kraštine, galima būtų matyti lauko ribą ir per kalendorinius metus ji negalėtų natūraliai išnykti arba būti pakeista.
Kad būtų galima matyti lauko ribą, specialistai patarė lauko kampiniuose ir tarpiniuose taškuose įkasti aiškiai matomus medinius ar metalinius stulpelius. Naudojamą lauko dalį galima atskirti tvora, medžių arba krūmų eile ar pan.
IŠMOKOS – DIRBANTIEMS ŽEMĘ
R. Gramas prisiminė, jog pernai pasitaikė atvejų, kad tas pačias žemės naudmenas deklaravo ir žemės savininkas, ir ją nuomojantis žmogus.
Vedėjas akcentavo, kad išmokos skiriamos tiems, kurie žemę dirba. Už tą pačią žemę du kartus išmokos nemokamos.
Kad nekiltų problemų, R. Gramas patarė žmonėms, dirbantiems ne savo žemę, su savininkais sudaryti nuomos sutartį. Kad ji turėtų juridinę galią, sutartį būtina įregistruoti registre.
„Iškilus ginčui tarp deklaracijas pateikusių žemės savininko ir nuomininko, kai nėra sutarties, išmokų negaus abudu, nes vienas neturi žemės dokumento, kitas – pasėlių“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
