Kasmet Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyrius drauge su Savivaldybe rengia konkursą „Metų ūkis“.
Šių metų konkursas prasidėjo ir jau įvyko pirmasis jo etapas: rugpjūtį paskelbę kvietimą dalyvauti, jo organizatoriai sulaukė šešių paraiškų. Trečiadienį ūkius vertinančios darbo grupės nariai apsilankė penkiuose ūkiuose, bendravo su jų įkūrėjais.
Viena pirmųjų komisijos narių įžvalgų: šiųmečio konkurso dalyvių ūkiai labai skirtingi, todėl jų vertinimo ir geriausiųjų išrinkimo procesas bus įdomus, bet nelengvas.
Konkursas organizuojamas daug metų
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) organizuojamas respublikinis konkursas „Metų ūkis“ turi gilias tradicijas – jis gyvuoja 30 metų.
„Metų ūkis“ vadinamas ilgiausias tradicijas žemdirbiškoje visuomenėje turinčiu konkursu. Jo organizatorių tikslai – skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis ūkiuose, išaiškinti geriausius.
Todėl kasmet pirmiausia išrenkami konkurso nugalėtojai, gyvenantys ir dirbantys konkrečiuose rajonuose, kuriuose veikia LŪS skyriai.
Beje, Mažeikių rajone „Metų ūkis“ renkamas bemaž nuo pat konkurso gyvavimo pradžios. Todėl, kai vėlyvą rudenį vyksta nugalėtojų apdovanojimo šventės, kai primenami ankstesnių metų konkursų nugalėtojai, jų susidaro išties didelis būrys.
Vyko į ūkius
Pagal „Metų ūkis 2024“ nuostatus, konkursas mūsų rajone organizuojamas dviem etapais. Pirmiausia buvo paskelbtas kvietimas patiems ūkių savininkams teikti paraiškas ir dalyvauti, sulaukiama seniūnijų pasiūlymų, kas galėtų kandidatuoti.
„Ar tu gyveni Mažeikių rajone ir augini vaisius, daržoves, uogas, gyvulius ar javus? O gal turi savo unikalų ūkį? Naudoji išskirtines ar naujausias technologijas ar kuri galutinį produktą iš savo užaugintos produkcijos? Jei bent į vieną iš klausimų atsakei TAIP, tuomet mes tavęs ieškome ir siūlome dalyvauti konkurse“, – tokiu tekstu socialiniame tinkle „Facebook“, kurį papildė trumpas, bet linksmas vaizdo siužetas, dalyvauti konkurse kvietė LŪS Mažeikių skyrius.
Šią savaitę, prieš tai gavę ūkininkų sutikimą, vertinimo darbo grupės nariai vyko į ūkius jų apžiūrėti, pasikalbėti apie vykdomą veiklą, ateities planus, pasidžiaugti esamais pasiekimais, aptarti plėtros galimybes.
Iš 6 konkurse dalyvaujančių ūkininkų vertintojus priimti sutiko penki.
Tarp vertintojų – Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka, Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Jucytė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių biuro augalininkystės konsultantas Augustinas Cicėnas, LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius ir praėjusiais metais pirmąją vietą laimėjęs ūkininkas Laisvūnas Aušra.
Šaltalankius auginanti šeima
Ūkių apžiūrą komisijos nariai pradėjo apsilankymu Vilmos Žaltauskienės ekologiniame šaltalankių ūkyje. Jį 20 metų puoselėja visa šeima – tėvai bei trys jų sūnūs su žmonomis ir vaikais.
Vertintojai pirmiausia apsilankė ūkio 5 hektarų sklype, kuriame veši ekologiškai auginami šaltalankiai. Iš viso šeimos ūkyje šaltalankiai auga 40-yje hektarų.
Vertintojus pasitikę Žaltauskų šeimos vyrai – tėtis Romas, sūnūs Zigmas, Marius ir Vilius – pasakojo, kad šiokį tokį derlių gauti pradėjo po 5 ūkininkavimo metų. Pastarąjį penkmetį derlius jau geras. Šaltalankių šakelėms, aplipusioms uogomis, nukarpyti prireikia vidutiniškai 30-ies žmonių, procesas trunka mėnesį. Šiemet planuojama priskinti apie 30 tonų šių vitamino C „bomba“ vadinamų uogų.
Patys augina, patys perdirba
Iš pradžių šaltalankius šeima parduodavo kaip žaliavą, o paskui bendrai nutarė, kad verta uogas ne parduoti, o bandyti patiems gaminti produkciją. Sultys, sirupai, aliejai, arbatos, skaidulos, džiovintos uo-gos – tai Žaltauskų puoselėjamo firminio ženklo „Saulės link“ produktai.
Urvikiuose ūkis turi gamybines patalpas, kurias savo rankomis pastatė Žaltauskų šeimos vyrai.
Už marketingą atsakinga Roberta Žaltauskienė, ūkio įkūrėjos V. Žaltauskienės marti, svečiams parodė ir papasakojo, koks yra iš laukų parvežtų šaltalankių tolesnis kelias, kol jie tampa produktu. Beje, gamyba užsiima patys šeimos nariai, darbuotojų nesamdo.
Vienas iš vertinimo komisijos klausimų šiai ekologinį šaltalankių ūkį puoselėjančiai šeimai – kaip drauge dirbdami, praleisdami daug laiko jie nesusipyksta?
„Darbo yra labai daug ir jis tikrai sunkus. Ir kai mūsų paklausia, kas yra ūkio sėkmės raktas, aš pirmiausia įvardiju, jog šeimos vienybė ir darna. Aišku, ginčių būna ir tai yra gerai. Nes jei jų nebūtų, nebūtų gyvų diskusijų. O juk iš jų kažkas gimsta. Bendrystė – ji visada yra. O tai, kad drauge dirbdami broliai nesusipyksta, tai turbūt yra dėl tėvų auklėjimo ir įdiegtų vertybių“, – mintimis pasidalijo R. Žaltauskienė.
Nutarė pieną perdirbti patys
Kitas konkurso „Metų ūkis 2024“ dalyvis – Pakalupio kaime esantis Liudo Čiužo pienininkystės ūkis.
Penkiasdešimtmetis L. Čiužas ir dvejais metais jaunesnė jo žmona Jurgita ūkininkauja seniai, tačiau anksčiau pieną kaip žaliavą parduodavo pieno supirkėjams. Mažos žaliavinio pieno supirkimo kainos buvo vienas iš kertinių argumentų, nulėmusių tai, kad prieš ketverius metus pora nutarė imtis pieno perdirbimo. Šiuo metu ūkininkai patys perdirba visą primelžiamą pieną. Tiksliau, jo žmona Jurgita gamina iš šviežio pieno sūrius, varškę, šiek tiek pieno parduoda žmonėms, kurie patys atvyksta į ūkį. Savo produkcijai ūkininkai suteikė „Pakalupio sūrių“ vardą.
L. Čiužas pasakojo, kad šiuo metu turi 25 melžiamas karves. Ūkyje labai daug rankų darbo, o turint tokį, lyginant su didžiaisiais ūkiais, nedidelį karvių kiekį, ūkio modernizuoti neapsimoka – investicijų reikia didelių, o grąžos nebus.
„Aš gyvulius pats prižiūriu, pats karves melžiu, o žmona užsiima produkcija. Jei ir norėtųsi ūkį plėsti, yra bėda, kad didesnį gyvulių kiekį jau būtų per sunku prižiūrėti. Yra dar ir problema dėl samdomų žmonių. Darbštų, sąžiningą žmogų surasti sudėtinga“, – apie savo veiklą pasakojo L. Čiužas.
Pagrindinė auginama daržovė – bulvės
Iš Pakalupio konkurso dalyvių vertintojai pasuko Tirkšlius, kur įsikūręs Nerijaus Švelnio ūkis.
Jame dirbama 150 hektarų žemės. 30-yje hektarų auginamos daržovės: bulvės, svogūnai, burokėliai, morkos, kopūstai, moliūgai, krapai, česnakai. Likusiuose 120-yje hektarų – kviečiai, rapsai, žirniai.
N. Švelnys ūkį įkūrė prieš 17 metų. Pasiryžimas ūkininkauti – jo tėvų pradėtų darbų tęsinys.
Svečius pasitikęs ūkio įkūrėjas ir jo žmona Eglė pakvietė į didžiulį sandėlį, kuriame laikomos bulvės.
Pasak šeimininkų, šiuo metu ūkyje pats darbymetis – kasamos bulvės, kurių buvo pasėta 25 hektaruose.
Dalis skaitytojų galbūt nusistebės: ar rugsėjo pabaiga – ne per vėlyvas metas kasti bulves, juolab kad savo soduose ir daržuose dauguma augintojų jas nukasė dar rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje.
„Praktika yra tokia: kai lauke karšta, bulvių kasti negalima. Žmonės, nusikasantys bulves dar rugpjūtį, skuba jas sveikas parsivežti, kad žemėje nesupūtų, o paskui jos pūva rūsiuose“, – paaiškino ūkininkas.
Be to, N. Švelnys pridūrė: ir dabar imant šių daržovių derlių dar yra problema, kad dėl per sausos žemės noragai nelenda į žemę, pjausto bulves, o tos perpjautos bulvės, atvežtos į šiltą sandėlį, supūva.
Nusiteikę optimistiškai
Jauni ūkininkai nusiteikę optimistiškai: ūkyje daržovės auginamos pagal Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sertifikato reikalavimus ir yra tiekiamos visiems Mažeikių rajono lopšeliams-darželiams, daliai mokyklų.
Per laiką susiformavo 7 darbščių, patikimų darbuotojų komanda. Darbo visiems užtenka ištisus metus, jį kiek palengvina moderni technika. Tad ūkio įkūrėjas svarsto galimybę ateityje didinti auginamų bulvių plotą.
„Dviese, be žmonių, mes nepadarytume nieko. Darbo ūkyje daug, įvairaus bet jis nelengvas. Nėra taip, kad vienas ir tas pats žmogus visą laiką daro tą patį. Keičiamės“, – sakė E. Švelnienė.
Sutaria ir dirba drauge
Rubikų ir Balėnų apylinkėse įsikūrusiame Dovydo Kesmino ūkyje auginamos grūdinės kultūros, rapsai, žirniai.
Jaunas ūkininkas valdo 200 hektarų žemės, o kartu Dovydas, jo brolis ir tėtis turi 800 hektarų.
„Mes nesiskaidome taip, kad „čia mano, čia tavo“. Bendrai dirbame, dalijamės technika. Drauge perkame kad ir tas pačias trąšas, pasidalijame pagal deklaracijas – kiek kas užsėjome“, – pasakojo šeimininkas.
Svečiams rodydamas valdomus sandėlius, drauge su tėvu ir broliu turimus padargus, D. Kesminas pasakojo, kad šiuo metu bene didžiausia problema, apsunkinanti veiklą, javapjūtę, ta, jog ūkis neturi grūdų džiovyklos. Tačiau taip turėtų būti nebeilgai. Ūkininkas gavo paramą džiovyklos statymui, įrengimui ir tikisi, kad kitą vasarą, nuėmus derlių, grūdus jau galės džiovinti savo ūkyje.
D. Kesminas džiaugėsi: per trejus metus jam tris kartus pavyko gauti valstybės paramą – ūkio įkūrimui, modernizavimui, o dabar – ir džiovyklos statyboms.
Ketino neauginti jokių gyvūnų
Konkurse „Metų ūkis 2024“ dalyvauja ir Gretės ir Vaclovo Šiaulių gyvūnėlių ūkis, esantis Kalnijų kaime, prie pat Sedos.
Sutuoktiniai prieš šešerius metus atsikraustė į Gretės tėviškę. Tiesa, kai pora čia ėmė kurtis, sodyba buvo apleista, jau kelis dešimtmečius joje niekas negyveno. Ir iš pradžių Šiauliai buvo kategoriški: ketino neturėti jokių gyvulėlių.
O dabar realybė tokia, kad jiedu drauge su savo sūnumi ir dukra turi, kaip patys sakė, visko po truputį. Vertinimo grupės nariai pamatė alpakas, didžiulį būrį Suffolk veislės avių, ponį, auksinius fazanus, povus, triušius, dvejų rūšių emu (Australijos stručių), kelių veislių vištas.
Ateityje ūkininkai ketina įsigyti ir daugiau gyvūnų, tačiau ne egzotiškų, o tokių, kurie nuo seno buvo auginami mūsų šalyje. Kad ir, pavyzdžiui, karvę.
Kasmet atrandama perliukų
Šią vasarą ūkininkai nutarė į ūkį priimti žmones, norinčius pamatyti gyvūnus, su jais pabendrauti, pasidžiaugti.
Ši idėja jiems kilo po to, kai, Gretei į „Facebook“ pradėjus kelti nuotraukas ir filmuotus vaizdelius apie gyvūnų kasdienybę, žmonės ėmė klausti, ar negalėtų atvykti jų aplankyti.
Gretė ir Vaclovas pasakojo labai aiškiai suvokiantys, kad šiandieniniai vaikai nebemato kaimo, mano, kad pieną gamina „maksimos“, arba net nežino, ką reiškia žodis „grūdas“, kaip tas grūdas atrodo. Jiedu savo veikla nori prisidėti prie to, kad situacija keistųsi.
G. Šiaulienė sakė, kad pabandyti dalyvauti konkurse „Metų ūkis“ jiedu su vyru nutarė turėdami mintyje tai, kad jų ūkis yra šiek tiek kitoks nei dauguma. O be to, panašaus gyvūnėlių ūkio, priimančio lankytojus, Mažeikių rajone nėra.
„Šiame konkurse tas kitoniškumas ir žavi. Kasmet per šį konkursą atrandama ūkių-perliukų. Tokių, apie kurių veiklą mažai kas žino“, – kalbėjo LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius.
Pirmasis „Metų ūkio 2024“ etapas – ūkių apžiūra – įvyko. Netrukus LŪS Mažeikių paskyroje bus paskelbtas balsavimas, kurio metu visi norintys galės atiduoti savo balsus už, jų nuomone, nugalėtojų vardo labiausiai vertus ūkius. Galutinius rezultatus iš dalies lemia ir vertinimo darbo grupės nariai. Jie dar rinksis posėdžiauti, o konkurso nugalėtojai paaiškės lapkričio 28 d. vyksiančiame renginyje.