Kiekviena kalba savita, bet kartu ir atvira naujovėms. Čia kaip gamtoje natūrali kaita: kas atgyvena, pasensta, išeina iš aktyvios vartosenos, kas nauja prigyja ar atmetama, kas aktyviai iš svetur braunasi, naikina kaip tie invaziniai šliužai, ką patys skolinamės, bet ne visada vykusiai ir atsakingai.
Nevykusius svetimžodžius dažniausiai nesunkiai atpažįstame. Prasčiau su gerais lietuviškais žodžiais, kuriuos vartojame ne ta reikšme dažniausiai dėl svetimų kalbų įtakos, nes tose kalbose jie turi kitokią ar platesnę reikšmių sistemą. Tokius žodžius vadiname semantizmais.
Šįkart žodis iššaukti.
Lietuvių kalboje žodis iššaukti turi dvi reikšmes: iškviesti ką nors iš kur nors arba pajėgti šaukti. Todėl nevartotinas, kai kalbame apie ko nors sukėlimą, priežasties susidarymą. Tada tinka veiksmažodžiai sukelti, lemti, nulemti. Didelį agresyvumą iššaukė sukėlė/nulėmė narkotikai. Ambasadoriaus kalba iššaukė sukėlėvisų didelį susidomėjimą. Mokesčių didinimas iššaukė sukėlė pasipiktinimą. Žemės drebėjimas iššaukė sukėlė cunamį. Tik vaistai galėjo iššaukti sukelti skrandžio uždegimą.
Nevartotinos ir iš veiksmažodžio iššaukti padarytos ir kitos formos ar kalbos dalys – iššaukiantis, –i, iššaukiamas, –a, iššaukiančiai, iššaukiamai. Iššaukiantis įžūlus/provokuojamas elgesys seniai visiems įgriso. Jo kalbos tonas su kolegomis iššaukiantis įžūlus/nepagarbus.
Viena bėda – ne bėda. Nemažai žmonių vietoj iššaukti vartoja labai „inteligentišką“ sąlygoti. Dabar jis leistinas, bet geriau siūloma vartoti kitą žodį. Vis tik, kai norime pasakyti, kad kas nors yra ko nors priežastis, reikėtų rinktis žodį lemti, nulemti. Tokį rezultatą sąlygojo lėmė/ nulėmė žaidėjų klaidos. Komanda pralaimėjo dėl žaidėjų klaidų.
Lietuvių kalba turtinga, vietoj vieno netikusio žodžio yra keli geri. Ne iššaukia, o lemia, nulemia, sukelia, ne iššaukiančiai, o įžūliai, provokuojamai, nepagarbiai. Ar to maža?
Pagal VLKK rekomendacijas parengė Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
