Į redakciją kreipėsi moteris, nepatenkinta jos mamą gydžiusia gydytoja Rasa Mačiuliene. Farmacininke dirbanti ligonės dukra teigė, kad nei slaugytojos, nei gydytoja neatsižvelgė į prašymą mamai suleisti jos nurodytų vaistų. Dar labiau ją papiktino tai, kad R. Mačiulienė išprašė ją iš palatos.
Duktė teigė norėjusi pagelbėti sergančiai, blogai girdinčiai 96 metų mamai susikalbėti su gydytoja.
UŽ BŪKLĘ ATSAKO GYDYTOJAS
Rasa Mačiulienė prisiminė konfliktą, kilusį su ligonės dukra. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja pediatrijai „Santarvei“ paaiškino, kad ji elgėsi pagal vidaus tvarkos taisykles, kurios griežtai draudžia namiškiams ir pačiam pacientui ligoninėje gydytis savo nuožiūra.
„Kol pacientas ligoninėje, už jo būseną atsako gydantis gydytojas“, – teigė pavaduotoja.
R. Mačiulienė pasakojo, kad neretai ligonio artimieji bando pamokyti ar patarti medikams, kaip gydyti. Tačiau, anot jos, gydymas skiriamas tik tariantis su pacientu, o jei šis pats negali to padaryti, su įgaliotu atstovu. Pavaduotoja patikino, kad senutė turėjo nuovoką, puikiai sugebėjo pati paaiškinti, kaip jaučiasi, kas skauda.
LIGONIŲ APŽIŪRA – BE LANKYTOJŲ
Anot R. Mačiulienės, nieko keisto, kad per apžiūrą iš palatos buvo išprašyta ligonės duktė. Įprasta, kad apžiūrint ligonius iš palatos paprašomi išeiti visi lankytojai. Tokią praktiką ligoninė taiko ne pirmi metai.
Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojęs Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas dar labiau gina žmogaus privatumą ir įpareigoja saugoti medicininę paslaptį. Dėl to ligoninė svarsto apie galimybę į ligoninę paguldyto paciento pirminę apžiūrą atlikti atskiroje palatoje ar kitoje patalpoje.
„Norėdami išsiaiškinti ligos priežastį, ligonio klausinėjame įvairių dalykų. Ne kiekvienam norisi atsakinėti atvirai, girdint kitiems palatos kaimynams“, – pastebėjo pavaduotoja.
Prieš kelerius metus ligoninėje buvo atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad apžiūrai ligoniai norėtų atskiros patalpos. Ruošiamasi dar kartą atlikti apklausą.
LIGONIS PASIRENKA
R. Mačiulienė paaiškino, kad Sveikatos sistemos, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo bei kiti įstatymai numato, kad asmens sveikatos informacijos viešumas yra ribojamas, norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumą.
„Apie ligonio sveikatą galime kalbėti tik gavę raštišką besigydančiojo sutikimą, kuriame jis nurodo, kam galima pasakoti apie jo sveikatos būklę bei gydymą. Telefonu apskritai neteikiame jokios informacijos. Jei artimieji kreipiasi, galime tik atsakyti, ar žmogus, apie kurį teiraujamasi, buvo paguldytas į ligoninę“, – paaiškino pavaduotoja.
R. Mačiulienė parodo ligos istorijos lapą. Guldant ligonį į gydymo įstaigą, jo paprašoma nurodyti, kokiam asmeniui ar institucijai informacija apie jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą gali būti atskleista. Pasak jos, net ligonės dukra be sutikimo negali sužinoti apie savo motinos sveikatą.
Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai nedraudžia informaciją suteikti ne tik artimiesiems, bet ir kaimynams. Tačiau kai kurie ligoniai nurodo konkrečius asmenis.
