Pakeičiant du teisės aktus – Medicinos praktikos įstatymą bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą – siekiama suteikti medikams galimybę atsisakyti daryti abortą, jeigu tai prieštarauja jų sąžinei arba religiniams įsitikinimams.
Šių nuostatų pakeitimo projektams praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė.
MINISTRAS ABEJOJA?
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys teigė, kad šiuos pakeitimus inicijavo dvišalė komisija, kuri dirba kartu su Šventuoju Sostu.
„Be abejonių, tai iš esmės gali sukelti neigiamų pasekmių. Jos yra įvardintos, bet manau, kad kai kalbama apie religinius įsitikinimus, apie labai sudėtingą klausimą, kaip požiūrį į gyvybę, jos apsaugą, turėtume gerbti ir tokių asmenų, kurie turi tokią paslaugą suteikti, teisę atsisakyti“, – po Vyriausybės posėdžio sakė R. Šukys.
Pasak ministro, įstatyme yra numatyta, kad medikai privalėtų iš anksto deklaruoti apie savo įsitikinimus ir informuoti pacientą, kur ir koks gydytojas jam tokią paslaugą suteiks.
NEVERTĖ IR ANKSČIAU
Mažeikiškių medikų nuomonės dėl šių įstatymų pakeitimų nevienareikšmės.
„Į šią naują, dar iki galo nepatvirtintą įstatymo nuostatą žiūriu palankiai. Mano praktikoje ir iki šiol gydytojų niekas nevertė atlikti nėštumo nutraukimo. Tad ir tarp mūsų kolegų yra tokių medikų, kurie tai atlikdavo, o dabar, dėl vienokių ar kitokių priežasčių – nebesiima“, – „Santarvei“ sakė akušerė-ginekologė Irena Dalia Ciparienė.
Pasak medikės, ginekologų darbas yra gana sunkus, o nėštumo nutraukimas atsakomybės prideda dar ir moraliniu atžvilgiu. Tad, gydytojos nuomone, gal kai kurie šios srities gydytojai renkasi lengvesnį kelią – visa tai apeiti, atsisakyti nėštumo nutraukimo operacijų.
Medikė sakė savo darbe susidurianti su džiuginančia tendencija – mažėja moterų, pageidaujančių nutraukti neplanuotą nėštumą. Tai ji sieja su moterų ir vyrų, taip pat jaunuolių lytiniu švietimu. Kita vertus, I. D. Ciparienė teigė, kad dėl įvairių priežasčių dar yra nemažai tėvų, nesugebančių tinkamai paruošti savo vaikų lytiniam gyvenimui. Bet, anot gydytojos, modernėjant visuomenei, tikėtina, kad kuo toliau, tuo labiau padėtis gerės.
„Svarbiausia, kad jau atsitikus tokiai „bėdai“, kaip neplanuotas nėštumas, laiku būtų kreipiamasi į šios srities specialistą mediką, kad reikiama operacija būtų atliekama tik gydymo įstaigoje, kur dirba kvalifikuoti specialistai,“ – pabrėžė gydytoja.
VALDŽIA VENGIA PROBLEMŲ
Mažeikių ligoninės akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos skyriaus vedėja Aurelija Tamašauskienė mano, kad toks Vyriausybės sprendimas gali turėti prieštaringų pasekmių.
„Manau, kad žiniasklaidos – straipsnių, televizijos laidų ir įvairiausių interpretacijų veikiami gydytojai ir visuomenė yra ganėtinai susipriešinę. O Vyriausybė, pati bandydama išvengti, ar tiesiog nesugebėdama išspręsti mūsų socialinio gyvenimo problemų, sugalvojo dar vieną „pretekstą“, kaip sukelti dar didesnį nesutarimų vajų tarp medicinos darbuotojų ir jų pacientų,“ – medikų darbą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus komentavo gydytoja.
Pasak skyriaus vedėjos, kiekvienas specialistas privalo atlikti savo darbą, negalvodamas apie tai, ar jam yra suteikta kokių nors išlygų. Be to, padidėjęs nėštumo nutraukimų skaičius rodo, kad daugelis moterų šiam žingsniui ryžtasi dėl socialinių aplinkybių.
A. Tamašauskienės vadovaujamo skyriaus statistika liudija, kad pastaruoju metu gerokai padaugėjo moterų, norinčių nutraukti neplanuotą nėštumą. 2008 metais skyriuje buvo registruoti 559 gimdymai, 135 moterims nutrauktas nėštumas, 2009 metais pagimdė 552 moterys, o nėštumą nutraukė 224. Šiais metais jau registruoti 204 nėštumo nutraukimo atvejai.
Skyriaus vedėja tvirtino, kad daugelis moterų, ateinančių dėl neplanuoto nėštumo, būna jau visiškai apsisprendusios jį nutraukti ir sako bijančios gimdyti daugiau vaikų, nes nesugebės jiems užtikrinti saugios ateities.
„Tad jei anksčiau mes, ginekologai, dar kiek įmanydami bandydavome atkalbėti nuo šio žingsnio, kad išsaugotume gyvybę, tai dabar, šiuo sunkiu metu, kad nelaimingų moterų dar labiau neskaudintume, stengiamės leisti spręsti joms pačioms“, – pasakojo medikė.
ŠVIETIMAS BŪTINAS
Viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta diskusijų – ar valstybė turėtų apskritai uždrausti abortus. A. Tamašauskienės nuomone, nėštumo nutraukimo uždraudimas – nėra tinkamas socialinių problemų sprendimo būdas.
„Mūsų Vyriausybė turėtų pasirūpinti, kad būtų kuriama tokia materialinė bazė, jog kiekviena moteris ar šeima galėtų tinkamai planuoti vaikučio gimimą: pavyzdžiui, sunkiau besiverčiančios šeimos kontraceptikų ar kitų apsisaugojimo priemonių galėtų įsigyti nemokamai. Taip pat būtina sukurti tokią lytinio ir sanitarinio švietimo struktūrą, kuri konkrečiai užsiimtų jaunų, produktyvių žmonių lytine sveikata“, – savo viziją išdėstė specialistė.
Palyginimui gydytoja pateikė anksčiau poliklinikos moterų konsultacijoje vykusius mokymus naujagimio besilaukiančioms šeimoms. Didelis jaunųjų tėvelių susidomėjimas, aktyvus lankymasis davė teigiamų rezultatų ir parodė, kad tokie mokymai yra labai reikalingi. „Deja, visa tai – praeityje“, – konstatavo A. Tamašauskienė.
Kita problema, kurią įvardijo skyriaus vedėja, susijusi su medicinos darbuotojais. „Specialistų vis mažėja, jie sensta, tad visų problemų, kad ir tokių, kaip nėštumo planavimas, sanitarinis švietimas, nereikėtų sukrauti vien ginekologams: darbo jiems tikrai netrūksta, ypač dabar, kai prie mūsų ligoninės prijungti Skuodo ir Akmenės rajonai. O šeimos sveikata ir gerovė priklauso nuo pačių žmonių gyvenimo kokybės,“ – akcentavo skyriaus vedėja.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Medikų pateikta statistika liudija, kad beveik kas trečias kūdikis neišvysta pasaulio.
