EPA-ELTA nuotrauka
Rusijos požiūris į partizanus nepasistūmėjo nuo Stalino laikų. Vienas to požymių yra ketvirtadienį pasirašytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakas dėl gerinamos materialinės padėties Antrojo pasaulinio karo veteranams. Tarp jų ir 1941–1951 metais sovietinėse struktūrose tarnavusiems asmenims, prisidėjusiems prie „nacionalistinio pasipriešinimo likvidavimo“ dabartinės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijose.
Vertina kaip istorijos klastojimą
„Tai yra jų tradicinės politikos dalis, kuri yra tęsiama“, – naujienų agentūrai ELTA teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys istorikas Arvydas Anušauskas paaiškino, kad dar Stalino laikais žmonės, kurie kariavo prieš antisovietinį pogrindį Baltijos kraštuose, Ukrainoje, buvo pripažįstami karo veteranais, vėliau prie jų dar buvo priskirti ir stribai.
„Nors tai sudaro nedidelę karo veteranų dalį, bet taip, kaip ir sovietiniais laikais, tęsiant tradiciją, klastojant Baltijos šalių ir Ukrainos istoriją yra priimamas toks sprendimas. Tokia yra Sovietų Sąjungos politika – nuo Stalino laikų. O 1951 metai minimi todėl, kad tuo metu buvo deklaruota, jog iš esmės pogrindis yra sutriuškintas, ta pati tarybinė tradicinė linija“, – sakė A. Anušauskas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento įsako preambulėje minimą esą dabartinėse Baltijos šalyse vykdomą nacizmo reabilitaciją ir karo veteranų persekiojimą.
„Aš tai vertinu kaip realybės klastojimą siekiant sukurti propagandinę veiksmų legitimizavimo uždangą ir siekį supriešinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos visuomenes su tais karo veteranais, kurių didžioji dalis nėra susijusi su partizanų persekiojimu“, – sakė A. Anušauskas.
Propagandos elementas
RESC ekspertas M. Laurinavičius irgi buvo linkęs atkreipti dėmesį į propagandinę Rusijos prezidento įsako reikšmę.
„Jeigu tai vyktų ne dabartinėje pasaulinėje aplinkoje, ypač kalbant apie įvykius Ukrainoje, aš į tai net per didelio dėmesio nekreipčiau. Tai yra jų tradicinės politikos dalis – kad reikia veteranus vis labiau pagerbti ir visaip aprūpinti. Tuo atžvilgiu nieko išskirtinio neįvyko.
Net kai mes žiūrime dabartiniame kontekste, galima galvoti, kad tai yra viena iš „minkštosios galios“ priemonių – kaip parodyti bent jau Rusijai lojaliai daliai, ypač Estijoje ir Latvijoje, kad Rusija jais rūpinasi ir taip skleisti demagogiją ir propagandą“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitikas atkreipė dėmesį, jog ir Krymo scenarijaus atveju buvo peršama mintis, kad Rusijoje laukia ekonominė gerovė. Galbūt manoma, kad toks precedentas galėtų įkvėpti ir lojalius Rusijai asmenis ir Baltijos šalyse.
Rusijos prezidento įsakymu veteranams nuo 2014 metų gegužės 1 d. kas mėnesį iki gyvos galvos turėtų būti mokama po 500 arba 1000 rublių (maždaug 35 ir 70 litų).
