Įtraukusis ugdymas – ne naujiena ir ne problema?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Parlamentas pritarė siūlymui iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, mokykloms leidžiančią nepriimti mokytis vaikų, turinčių specialiųjų poreikių.
Mažeikiškiai sako, kad labai didelių problemų šiuo klausimu mūsų rajone nėra.

Siūlo pereiti prie įtraukiojo švietimo

Siūlymo iniciatoriai teigia, kad, prisidengiant galiojančia Švietimo įstatymo nuostata, mokyklų vadovams yra paliekama galimybė rūšiuoti vaikus į „patogius“ ir „nepatogius“. Dažnai „nepatogūs“ arba kitaip, sergantys, turintys įvairių fizinių negalių vaikai siuntinėjami iš vienos mokyklos į kitą, kol galiausiai atsiduria specializuotose mokyklose, negalinčiose užtikrinti aukštesnių mokslo pasiekimų.
Pasak pataisos iniciatoriaus Justo Džiugelio, šiuo metu Lietuvos specialiosiose ugdymo įstaigose mokosi 40 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Parlamentaro nuomone, laikas pereiti prie įtraukiojo švietimo modelio, kai specialiųjų poreikių turintys vaikai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, jiems užtikrinama švietimo pagalba, gali būti skiriamas mokinio asistentas.
Pataisa siūloma atsisakyti Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“.

Didelių problemų rajone nėra

Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sako, kad mūsų rajono mokyklos iki šiol specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų atžvilgiu buvo ir yra geranoriškos. O įtraukusis švietimas rajone nėra kažkas labai naujo, negirdėto.
Plačiau skaitykite antradienio laikraštyje.