sakė Aleksas Mazeliauskas. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Dr. Aleksas Mazeliauskas – sėkmingas mokslininkas, dirbantis dalelių fizikos teorijos srityje. Jo tyrimų tikslas – suprasti ir aprašyti įvairius reiškinius, kylančius iš elementariųjų dalelių sąveikų didelės energijos sunkiųjų branduolių susidūrimuose CERN Didžiajame hadronų kolaideryje (LHC).
Aleksas – užliekniškis, mokęsis Mažeikių Gabijos gimnazijoje. Bakalauro ir magistro studijas jis su pagyrimu baigė Kembridžo universitete. Fizikos mokslų daktaro disertaciją apgynė Stony Brook universitete, JAV. Podoktorantūrines stažuotes atliko Heidelbergo universitete ir CERN teorinės fizikos departamente.
NUO NMA MOKINIO IKI SEKCIJOS VADOVO
Nuo 2022 m. A. Mazeliauskas dirba Heidelbergo universiteto Teorinės fizikos institute, gavęs Vokietijos mokslinių tyrimų fondo (Deutsche Forschungsgemeinschaft, DFG) „Emmy Noether“ programos šešerių metų grantą. Šios prestižinės programos tikslas yra remti išskirtinės kvalifikacijos ankstyvosios karjeros mokslininkus. Nuo 2024 m. yra vienas iš mokslinių tyrimų centro ISOQUANT projektų vadovų.
A. Mazeliauskas palaiko aktyvius mokslinius ryšius su Lietuva. Jis yra vienas iš kasmetinio Lietuvos dalelių fizikos susitikimo organizatorių. Skaito pranešimus Lietuvos mokslo ir švietimo institucijose. Nuo 2020 metų dr. Aleksas vadovauja Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) Fizikos sekcijai, kurioje, būdamas moksleivis, pats mokėsi.
Aleksas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro fizikais, parengė jauniesiems NMA dalyviams žiemos sesijos programą.
NMA komunikacijos specialistė Janina Stankevičienė „Santarvei“ parašė: „Norime pasidalyti su jūsų laikraščio skaitytojais Alekso mintimis, pagarsinti jo veiklą ir padėkoti už savanorišką darbą Lietuvos moksleivių labui.“
APIE PASIRINKIMUS
– Kodėl pasirinkote fizikos mokslą? Rinkotės, o gal tiksliai žinojote, ką studijuosite jau baigdamas mokyklą?
– Dar mokykloje būdamas įsitraukiau į užklasinę veiklą. Dalyvavau matematikos ir fizikos olimpiadose, lankiau papildomo ugdymo mokyklas (NMA, Fizikos olimpas). Ganėtinai anksti buvo aišku, kad noriu būti fizikas teoretikas. Todėl studijas rinkausi atitinkamai.
Kembridže lankiau matematikos ir teorinės fizikos kursus. Doktorantūroje planavau rinktis labai matematinę fizikos sritį, vadinamą stygų teorija, tačiau greitai supratau, kad man įdomiau atlikti skaičiavimus, kuriuos būtų galima patikrinti eksperimentais. Todėl prisijungiau prie branduolio fizikos grupės, kurioje buvo vykdomi sunkiųjų jonų susidūrimų fizikos tyrimai.
Tokie eksperimentai buvo atliekami netoliese esančioje Brookhaven nacionalinėje laboratorijoje.
– CERN yra jaunųjų (ir ne tik) mokslininkų svajonė. Ką Jums, kaip mokslininkui, davė kelerių metų darbas CERN?
– Lietuva 2018 metais tapo asocijuota CERN nare, man susidarė palankios galimybės atlikti prestižinę stažuotę CERN teorinės fizikos departamente. Tai tikrai buvo netikėtas svajonės išsipildymas.
Darbas CERN leido man bendradarbiauti su aukščiausio lygio mokslininkais. Tai labai įkvepianti vieta, nes eksperimentai vyksta po kojomis tiesiogine to žodžio prasme. Galimybė nusileisti į požemines greitintuvų šachtas ir gyvai pamatyti detektorius, kurie atrado Higso bozoną, suteikia daug motyvacijos darbe.
Man taip pat patiko bendravimas su eksperimentatoriais, galimybė sužinoti apie kasdienius išbandymus, su kuriais susiduriama atliekant dalelių eksperimentus.
APIE FUNDAMENTALIĄJĄ FIZIKĄ IR ATLIEKAMUS TYRIMUS
– Jūs laimėjote Vokietijos mokslinių tyrimų fondo „Emmy Noether“ programos grantą ir vadovaujate mokslinių tyrimų grupei Heidelbergo universitete. Tai vienas iš prestižinių universitetų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Papasakokite išsamiau apie Jūsų vadovaujamos mokslo grupės tyrimus. Su kokiais išmėginimais susiduriate?
– Mano grupės pagrindinė tyrimų sritis – tirti, kaip susidaro ir kaip elgiasi itin karšta branduolinė medžiaga didelės energijos dalelių susidūrimuose.
Man patinkanti analogija yra tokia: įsivaizduokite, kad esate Antarktidoje ir norite tirti skysto vandens savybes, tačiau neturite kaip ištirpdyti sniego. Viena galimybė būtų paimti dvi sniego gniūžtes ir jas sudaužti tokiu dideliu greičiu, kad jos ištirptų susidūrimo metu. Susidaręs skystas vanduo yra labai suspaustas, todėl jis pradės plėstis ir tikšti į visas puses ir greitai atšalęs pavirs mažais ledo gabaliukais ar snaigėmis.
Tiriant tokias susidūrimo skeveldrų liekanas, būtų galima ištirti, kokios yra skysto vandens savybės. Atomų branduoliai yra saistomi labai stipriomis sąveikomis ir net Saulės gelmėse temperatūra nėra pakankamai didelė, kad jie „ištirptų“. Todėl tik didelės energijos greitintuvuose kaip LHC mes galime sudaužti sunkių atomų branduolius, tokius kaip švino, kad jie išsilydytų į juos sudarančias daleles, žinomas kaip kvarkus ir gliuonus.
Ištirti kvarkų gliuonų plazmos savybes yra vienas iš pagrindinių mano srities tikslų. Mano grupė atlieka skaitmeninius skaičiavimus aprašyti, kaip ši plazma susidaro susidūrimo metu. Visas susidūrimo procesas labai sudėtingas, todėl tenka dažnai naudoti apytikslius metodus ir lyginti su eksperimento rezultatais. Šioje srityje yra labai daug neatsakytų klausimų, todėl įdomu atlikti tyrimus.
Tai yra fundamentinės fizikos tyrimai, kurie nėra motyvuoti praktiniais pritaikymais. Tačiau, kaip dažnai būna moksle, sunkūs uždaviniai priverčia mokslininkus rasti naujus sprendimo būdus, kurie gali būti pritaikomi plačiau.
Mano tyrimų srityje mokslininkai išplėtojo skysčių dinamikos teoriją. Mes pradėjome geriau suprasti, kaip iš nedidelio skaičiaus stipriai sąveikaujančių dalelių gali susidaryti mažas skysčio lašelis. Šios įžvalgos pritaikomos ir kitose fizikos srityse. Pavyzdžiui, ultra šaltų atominių dujų eksperimentuose. Tokie eksperimentai vykdomi daugelyje universitetų stengiantis suprasti kvantinės fizikos reiškinius.
Šiuo metu aš aktyviai bendradarbiauju su savo kolegomis iš Heidelbergo universiteto, tiriame panašumus tarp šių dviejų sistemų.
APIE GRANTĄ, ADMINISTRAVIMĄ IR GALIMUS PLANUS
– Kas labiausiai įdomu Jūsų – kaip vadovo ir kaip mokslininko – darbe? Ar Jūsų komandoje yra lietuvių?
– Mokslinei grupei vadovauju tik keletą metų, todėl dar esu labai jaunas vadovas, kuris turi daug ko išmokti. Kas mane labai nustebino – kaip greitai neliko laiko pačiam atlikti mokslinius skaičiavimus.
Administracinė veikla ir doktorantų apmokymai užima didžiąją mano darbo dalį. Tačiau man patinka mokyti jaunuosius mokslininkus. Susitikimų su studentais metu galime aptarti įvairias idėjas, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Nekantraudamas laukiu kito susitikimo, norėdamas sužinoti, ar mūsų idėja buvo sėkminga.
Šitaip dirbdamas su grupe galiu vienu metu atlikti net keliolika skirtingų tyrimų. Žinoma, kartais tai sukelia streso, bet labai džiaugiuosi „Emmy Noether“ granto suteikiamomis galimybėmis. Šis grantas finansuoja tiek mano, tiek mano darbuotojų pozicijas.
Šiuo metu esu viduryje finansavimo periodo ir man dar liko treji metai. Mano pozicija Heidelberge nėra nuolatinė, todėl aktyviai ieškau tokios pozicijos kituose universitetuose.
Mano srityje dirba tik pora lietuvių ir mano grupėje kitų lietuvių nėra. Tarp šios srities teoretikų, turbūt, esu vienintelis pasaulyje. Vis tik prieš keletą metų pavyko parašyti straipsnį kartu su lietuvių eksperimentatoriumi.
Galbūt, ateityje nutarsiu grįžti į Lietuvą ir būti šios srities pradininkas Lietuvoje. Pastaraisiais metais dalelių fizika Lietuvoje plečiasi, ir tokia galimybė darosi vis realesnė.
APIE DARBĄ SU MOKSLEIVIAIS
– Esate sėkmingas ir aktyvus mokslininkas, mokslo grupės vadovas, tačiau randate laiko ir savanoriškai lyderystei. Jau penkeri metai, kai vadovaujate Nacionalinės moksleivių akademijos Fizikos sekcijai, aktyviai bendradarbiaujate su Lietuvos mokslininkais, augindamas būsimuosius fizikus, sudomindamas fizika Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokinius.
Kas Jus labiausiai džiugina šioje veikloje? Ar susiduriate su kokiais nors sunkumais, burdamas mokslininkus, kurie noriai dalytųsi su moksleiviais savo žiniomis ir patirtimi?
– NMA veikloje pirmiausia dalyvavau dar būdamas moksleivis. Man, kaip mokiniui iš kaimo, iš neakademinės šeimos, tai buvo neįkainojama patirtis. NMA tikrai padėjo man siekti savo tikslų.
Daugelis pažįstamų šios moksleiviškos akademijos alumnų dabar yra sėkmingi mokslininkai, su kuriais iki šiol palaikau ryšius. Todėl buvo natūralu prisidėti prie NMA veiklos ir įgyta patirtimi pasidalyti su moksleiviais.
Man padeda gabūs studentai, kurie paruošia fizikos užduotis nuotoliniam mokymuisi. Sesijų metu pakviečiu įvairių sričių Lietuvos fizikus pristatyti savo tyrimų moksleiviams.
Mano tikslas NMA fizikos sekcijoje yra supažindinti moksleivius su naujausiais mokslo atradimais ir iššūkiais, kad jie žinotų, kuriose srityse galėtų dirbti ateityje. Šis darbas teikia malonumą. Tiek dėstytojai, tiek moksleiviai palieka labai teigiamus atsiliepimus.
Deja, moksleivių, kurie domisi fizika, skaičius yra nedidelis. Galbūt todėl į mano prašymus dėstyti moksleiviams taip noriai atsiliepia mokslininkai.
Taigi vienintelis iššūkis yra pritraukti daugiau moksleivių išsibandyti save fizikos srityje. Mokymasis NMA yra puiki galimybė, tikiuosi, kad kuo daugiau jų prisijungs.
Kalbėjosi
Janina STANKEVIČIENĖ
Nuotr. Maženos MACKOIT-SINKEVIČIENĖS ir iš asmeninio Alekso MAZELIAUSKO archyvo