Buvusi globos namų auklėtinė su dviem mažamečiais vaikais įsikūrė pavenčiuose.
Su mažamečiais vaikais apsigyventi palapinėse – tokią išeitį tematė dvidešimt dvejų metų mažeikiškė, neturinti savo namų.
Į rizikos šeimų apskaitą įtraukta ir iš pašalpų gyvenanti motina teigia pinigų turinti, tačiau nerandanti išsinuomoti būsto.
NERANDA NUOMOS
„Dviejų kambarių butas“ – taip juokais aplinkiniai pavadino dvidešimt dvejų metų Agnės (vardas pakeistas – K. V.) namus. Ir vieta „prestižinė“ – krūmeliai šalia Ventos upės. Tokiame būste Agnė kelias savaites gyveno su dviem mažamečiais vaikais – trejų metų dukrele ir metais jaunesniu sūnumi.
Kartu su vaikų tėvu Tadu (vardas pakeistas – K. V.) ji iš pradžių nusipirko vieną palapinę. Tačiau jau pirmąjį vakarą pradėjus žliaugti lietui, suprato, kad išsirinko prastą palapinę – vanduo tekėjo kiaurai. Tad nusipirko antrąją.
Tiesa, prieš įkurdami stovyklavietę, jie parai buvo išsipirkę kambarį viename iš Mažeikių viešbučių. Tuokart Agnė dalijosi įspūdžiais, kad iš to malonumo net du kartus lindo į dušą ir gerai išsimiegojo.
„O ką man daryt? Pinigų turiu, bet nerandu buto išsinuomoti,“ – vėliau ne kartą vieną iš savo versijų išsakys jauna moteris.
„Santarvės“ žiniomis, ir išsinuomojusi butą šeima jame ilgai neužsibūdavo: arba pabėgdavo nesusimokėję, arba buvo išvaromi dėl būsto nuniokojimo.
Kaip vėliau „Santarvei“ paaiškins su šia šeima susidūrę specialistai, jauna moteris gyvenamąją vietą keičia ir pėdas mėto, norėdama išsisukti ir nuo specialistų priežiūros.
PASITIKO ŠŪKSNIAIS
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, nuo praėjusių metų pabaigos Agnės šeima rūpinasi Savivaldybės administracijos specialistai: dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo ji įtraukta į rizikos šeimų apskaitą.
Kai „Santarvė“ kartu su Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Vaiva Daukantiene nuvyko aplankyti palapinėse įsikūrusios šeimos, čia rado linksmybes.
Jau iš toli girdėjosi vaikų erzelis ir girtų žmonių šūkavimai. Kai užsukome į vietą, radome nuogus, murzinus vaikus ir girtaujančią kompaniją: vaikų tėvą, Agnės motiną, po pusvalandžio iš už palapinės išlindo dar vienas sunkiai situacijoje gaudęsis vyras.
„Kodėl jūs lendate prie manęs? Kodėl prie manęs kimbate? Ar aš dabar girta esu? Tik dėl to, kad neturiu kur gyventi? O ką man siūlot daryt?“– Agnė šūksniais pasitiko vaiko teisių apsaugos specialistę.
Vaikų gerove besirūpinanti V. Daukantienė pasiūlė išeitį: mamai su vaikais keliauti į Mažeikiuose įsikūrusius Nakvynės namus.
Išgirdusi tokį pasiūlymą, jauna mama vėl stojo piestu: „Nakvynės namai? Kiek kartų ėjau, ką gavau? Nieko. Kodėl aš šiandien negaliu pati pasiimti tuos vaikus ir nueiti? Aš su jumis nenoriu eiti“.
„PER LAVONĄ!“
Jaunai moteriai vis atsikalbinėjant, jai buvo priminta, kad vaikai tokioje aplinkoje negali augti. Nesutikus persikelti į Nakvynės namus, Agnės vaikai būtų apgyvendinti Mažeikių senelių ir vaikų našlaičių globos namuose.
Tuoj balsą pakėlė alkoholiu apsvaigęs vaikų tėvas.
„Vaikus paimsite tik per mano lavoną! Rankas persipjausiu. Vaikai yra pavalgę, ar aš juos mušu? Pasiimkit savo vaikus ir rūpinkitės! Kokią jūs turite teisę ateiti ir pasiimti vaikus? Dinkit iš čia! Gal aš paprasčiausiai atėjau su vaikais pabūti gamtoje. Negalima? Ko kabinėjatės?“ – agresyviai mosikavo trisdešimtmetis vyriškis.
Vaikų tėvas įsitikinęs, kad ši stovyklavietė mažamečiams kuo puikiausiai tinka. Nors vienoje vietoje svaidėsi ir patalynė, ir keptos duonos likučiai, ir žaislai, ir šiukšlės. Besiaiškinant situaciją, mažiausias palapinės gyventojas pasigriebė ant žolės paliktas cigaretes, o netrukus trimetė dukra pačiupo pamestą peilį…
„O kas čia tokio?“ – į pastabą, kad saugotų vaikus, replikavo tėvas.
Stovyklavietėje tvyrojo nekoks kvapas: gamtinius reikalus šeimyna atlieka čia pat – krūmeliuose. Beje, paaiškėjo, kad ši vieta šeimai jau antroji. Patys nebeištvėrę dvoko ir juos apspitusių musių, palapines persikėlė toliau…
Tėvų nuomone, vaikams nekenkia ir tai, kad per liūtis vandenį iš palapinių tenka semti samčiu…
NESULAUKDAVO PAGALBOS?
Pasiteiravus, kas Agnei svarbiau: vaikai ar girtas vaikų tėvas, jauna moteris vis dėlto pasirinko pirmuosius. Pati globos namuose augusi moteris atiduoti savo atžalų nenorėjo, tad nusileido ir sutiko vykti į Nakvynės namus.
Pakeliui į įstaigą Agnė vis bambėjo, kad jau keliskart buvo ėjusi į šią įstaigą, tačiau pagalbos nesulaukusi – kiekvieną kartą pasakydavę, kad reikia susirinkti pažymas, mokėti už kambarį.
Moteris keliskart prieštaravo pati sau: tai ji negalinti rasti septyniasdešimties litų susimokėti už gyvenimą įstaigoje, tai ji jau turinti pinigų, bet nerandanti buto, tai ji pirksianti butą išsimokėtinai…
Nuvežus mamą su vaikais į Nakvynės namus, ten jai suteiktas prieglobstis. Mėnesį už šią paslaugą ji galės nemokėti.
Tačiau „Santarvės“ žiniomis, jau antrą naktį motina su mažamečiais vaikais praleido lauke. Šventinę dieną nespėjo grįžti iki dešimtos valandos vakaro…
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ir saulėkaitoje, ir per liūtis palapinėse mažamečiai su savo tėvais gyveno keletą savaičių.
