Jonas Kirlys – pedagogas, aistringas spaudos kolekcininkas ir tyrinėtojas

Mokytojas Jonas Kirlys (sėdi kairėje) savo parengtoje parodoje. 1930 m. Nuotrauka daryta Jono Kinčino, ją pateikė viekšniškis kraštotyrininkas Bronislavas Kerys.

Ketverius metus Viekšnių mokykloje dirbęs Jonas Kirlys paliko gilų pėdsaką tuometinių miestelėnų atmintyje – jis prisimenamas kaip literatūrinių vakarų, saviveiklinių spektaklių, spaudos parodų ir blaivybės popiečių organizatorius.
1932 metais Kaune J. Kirlys surengė lietuvių periodinės spaudos parodą, kurią aplankė beveik trys tūkstančiai žmonių.

Mokytojavo ketverius metus

Prieš 130 metų Rokiškio valsčiaus Nadiejiškio kaime gimęs J. Kirlys prisimenamas kaip pedagogas, publicistas, nusipelnęs kultūros veikėjas, paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos garbės narys, senos spaudos kolekcionierius. Pedagoginė veikla jį „atnešė“ ir į Viekšnius – čia J. Kirlys mokytojavo 1928–1932 m.
Savo atsiminimuose apie darbą mūsų rajono miestelyje J. Kirlys rašė: „Viekšniuose teko ilgokai dirbti. Tai malonus Žemaitijos kampelis, žmonės geri, ramūs, kuklūs. Bet mokykloje nuotaika ne visuomet buvo gera. Tiesa, mokytojų kolektyvas turėjo labai gerų norų šviesti ir mokyti jaunimą. Apylinkės valstiečiai stengėsi savo vaikus siųsti į Viekšnių keturklasę mokyklą, nes Mažeikiai – apskrities miestas buvo tolokai, o kitur tebuvo tik pradinės mokyklos. Kai kurių mokytojų iniciatyva Viekšniuose buvo įsteigtas kooperatinis knygynas, kuriame buvo galima gauti ateistinės ir šiaip jau pažangesnės literatūros, o taip pat Amerikoje leidžiamų laikraš-
čių.“

Vien pamokomis neapsiribojo

Mokytojas Jonas Kirlys,
dirbęs Viekšniuose.

Mokytojas energingai ėmėsi kultūrinio darbo ne tik mokykloje, bet ir už jos sienų.
Skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus, skirtus Simonui Daukantui, Vincui Kudirkai, Kazimierui Būgai, Jonui Jablonskiui, knygnešiams paminėti. Taip pat rengė spaudos parodas, blaivybės popietes.
Prieš penkis dešimtmečius mūsų laikraštyje dirbęs žurnalistas Jonas Laurinavičius pasakoja: „Apie šią J. Kirlio veiklą ne sykį rašė anuometinė spauda. Pavyzdžiui, 1932 metų laikraščio numeryje „Šiaurės Lietuva“ pažymėta, kad J. Kirlys skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 metų, leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Ta proga mokykloje buvo surengta šios periodinės spaudos paroda. Kiek anksčiau tas pats laikraštis rašė, kad mokytojas J. Kirlys mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui Jonui Bieliniui pagerbti.“
Viekšnių vidurinėje mokykloje (taip mokykla buvo vadinama iki 1936 m.) J. Kirlys įrengė lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų.
Švietimo ministerijos inspektorius Zigmas Kuzmickis 1930 m. laikraštyje „Švietimo darbas“ paskelbtame straipsnyje „Gražus pavyzdys gimtosios kalbos ir literatūros mokytojams“ rašė, kad šiame kabinete buvo įvairių laikų lietuviškų knygų: L. Ivinskio kalendorių, M. Valančiaus apysakų, žodynų, labai turtingai atrodė periodikos skyrius, kuriame buvo itin retų egzempliorių „Nusidavimų apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“, „Aušros“, „Varpo“, „Tetutės“ (satyrinio laikraščio). Sukaupta daug rankraščių – mokinių užrašytos tautosakos, mokyklos kronikos sąsiuvinių, „Viekšnių provincializmų“ žodynėlių, mokinių referatų, skulptūros, tapybos kūrinių, kurie siejosi su literatūra ir kalba.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve saugomas 220 puslapių rankraštis „Viekšnių vidurinės mokyklos mokytojo Jono Kirlio ir jo mokinių tautosakos rinkinys“.

Kolekciją atvėrė visuomenei

J. Kirlio mokytojavimo metai Viekšniuose pažymėti ir tuo, kad mokytojas sukaupto turto nesisavino, atvėrė jį visuomenei.
1928 m. Kaune vykusioje žemės ūkio parodoje J. Kirlys pristatė parodą, kurią parengė iš savo asmeninės kolekcijos. Parodoje buvo 950 leidinių, iš jų 750 pavadinimų – lietuviškų periodinių, apie 200 šapirografuotų rankraštinių leidinių.
Už šią ekspoziciją J. Kirlys buvo apdovanotas sidabro medaliu. Tais pačiais metais buvo surengta periodinės spaudos paroda Klaipėdoje, čia eksponuoti Mažojoje Lietuvoje leisti laikraščiai.
1929 m. Šiauliuose, Aušros muziejuje, buvo surengta antroji mokytojo surinktų spaudos leidinių paroda – jų eksponuota daugiau kaip du tūkstančiai.

Šokiravo komunistiniai leidiniai

1932-ieji Lietuvos periodinei spaudai buvo jubiliejiniai, nes prieš šimtą metų Rytprūsiuose pasirodė pirmasis lietuviškas gotiškais rašmenimis leidžiamas laikraštis „Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“, kas mėnesį ėjęs iki 1914 m.
J. Kirlys ryžosi savaip paminėti tą jubiliejų – surengti Kaune lietuvių periodinės spaudos parodą.
„Tuo metu Viekšnių mokytojas savo kolekcijoje turėjo apie pusantro tūkstančio atskirų pavadinimų laikraščių, kurie ėjo nuo seniausių laikų iki 1932 metų. Apie ruošimąsi parodai plačiai rašė tuometinė spauda Lietuvoje ir užsienyje, kai kurie skaitytojai iš Amerikos ir kitur J. Kirliui atsiuntė dar pluoštą iš savo archyvų senų spaudos leidinių, tuo dar labiau praturtindami ruošiamą ekspoziciją“, – rašė J. Laurinavičius, tyrinėjęs J. Kirlio veiklą.
Dienraštis „Lietuvos aidas“ pažymėjo, kad laikraščiai ir žurnalai sudėstyti atskirais laikotarpiais, suskirstyti pagal miestus, šalis, tai milžiniškas ir kruopštus J. Kirlio darbas, rodąs, kad ir vienas žmogus norėdamas daug ką gali padaryti.
Apie parodą rašė visi tuometiniai Kauno laikraščiai, taip pat apskričių spauda, kai kurie Latvijos ir užsienio lietuvių periodiniai leidiniai. Kauno valdininkus šokiravo tai, kad J. Kirlys, surengęs Kauno centre spaudos parodą, eksponavo ir komunistinius leidinius.
Po parodos, susikrovęs į ryšulius eksponatus, J. Kirlys traukiniu išvažiavo į Viekšnius, kur vėl įsijungė į pedagoginį darbą, toliau rinko spaudą.

Liko ištikimas pedagogikai

Kaip prisiminimuose pažymėjo beveik tris dešimtmečius Viekšnių vidurinės mokyklos direktoriumi dirbęs Algirdas Gedvilas, J. Kirlys savo veikla išreiškė intelektualines, etines, estetines vertybes, įgalinančias kūrybiškai gyventi ir dirbti.
Be pedagoginės ir publicistinės veiklos, mokytojo hobis buvo aforizmų antialkoholine tematika rinkimas, nemažos jų dalies autorius buvo pats mokytojas.
Iš Viekšnių J. Kirlys buvo perkeltas į Šiaulius, vėliau pedagoginį darbą dirbo Kretingoje, 1934–1940 m. mokytojaudamas ir direktoriaudamas Žagarėje įkūrė vienintelį Lietuvoje periodinės spaudos muziejų. Tam J. Kirlys pertvarkė grafo Naryškino pirties pastatą, įrengė salę, kur organizavo šviečiamuosius renginius, skirtus lietuvių literatūros klasikams.
J. Kirlys pedagoginį darbą dirbo iki gilios senatvės – buvo Prienų ir Druskininkų rajonų mokyklų, Marijampolės gimnazijos direktoriumi. Laisvu laiku rinko spaudą, tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją, išleido knygelę „Šimtametė mokykla“, laikraščiuose paskelbė apie 200 straipsnių pedagogikos ir žurnalistikos temomis.
Gilų pėdsaką Viekšnių švietimo ir kultūrinės veiklos istorijoje palikęs J. Kirlys mirė 1985 m. lapkritį Kaune.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto