„Ateinu iš didelio kelio ir nusilenkiu jums, mieli žmoneliai“, – tokiais dainos žodžiais savo pasirodymą Mažeikių kultūros centre pradėjo poetas, dramaturgas, prozininkas, humoristas, dabar jau ir „literatūros bajoru“ vadinamas Juozas Erlickas. Autorius pristatė savo keturioliktąją knygą, pavadintą „Bajorų“.
„Ar sutiktumėte, kad Mažeikiai būtų Lietuvos sostinė, o aš būčiau meras. Ir nesvarbu, kad paprastai apsirengęs“, – į susirinkusią auditoriją kreipėsi J. Erlickas, savo programą skyręs mūsų miesto įšventinimui į sostinę.
„Mažeikiškiai arčiau latvių, o vilniškiai – arčiau baltarusių. Pirmieji sugeba perdirbti naftą, o pastarieji – tik alų“, todėl Mažeikiai esą verti sostinės vardo.
PRIEŠ PERKANT KNYGĄ –
IŠKLAUSYTI PAMOKSLĄ
Atlikėjas šmaikštavo, jog vyrai dabar neverčiami žmonų galės eiti į knygyną, nes jeigu tik kam rūpi, gali knygos pavadinimą sieti su degtine ar net butelį prie knygos pasistatyti. Žiūrovams buvo pasiūlyta apsimesti, kad nė vienas netapo reklamos auka ir pasukti į artimiausią knygyną. Tačiau pirmiausia susirinkusieji turėjo išklausyti paties autoriaus, pasivadinusio šventu Juozapu Erlickiečiu, pamokslo:
„Tiktai priėję prie knygos nesielkite taip durnai: varto, varto ir padeda į šalį. Juk gėrimų parduotuvėje taip nesielgiate – šmakšt į kišenę ir pro duris. O ką jau tokio pamatysite išgėręs tą butelį? Akyse bus tamsa. O užvertus paskutinį mano knygos puslapį prieš jūsų akis iškils šviesus mūsų amžininko snukis“. J. Erlickas pridūrė, jog padoresnis žmogus pavadinimą gali susieti kad ir su duona.
Anot paties autoriaus, „Bajorų“ produktą galima pradėti vartoti nuo pradžios, pabaigos arba vidurio – iškilus lemtingiems gyvenimo sunkumams reikia atsiversti bet kurį puslapį ir skaitant šluostytis juoko ašaras. Perskaitęs keletą ištraukų ir paskelbęs „knygų pirkimo pertrauką“, pridūrė, jog kiekvienam patartina turėti po egzempliorių. Be to, šios knygos nebūtina skaityti – tai stalo knyga. O ir verslo partneris, pamatęs ant darbo stalo „Bajorų“ dokumentą, pradėtų pagarbiau elgtis. Po tokių „pamokymų“ kai kuriems, norintiems įsigyti naujausią J. Erlicko kūrinį, teko nusivilti – knygos kaipmat buvo išpirktos.
JUODASIS HUMORAS
MAŽEIKIŠKIAMS
PRIIMTINAS
Koncerte šmaikštūs posakiai, negailestingai ironiški vaizdiniai buvo iliustruojami paties atlikėjo kūrybos dainomis, akompanuojamomis muzikantų – „Vilniaus salonistų“: Daumanto Slipkaus ir Sigito Rubio. „Bajorų“ autoriaus juodasis humoras auditorijai buvo priimtinas – salėje nuolat buvo girdimas juokas ir plojimai. J. Erlickas publiką perspėjo, kad esą jie atsivežę savo plojiką ir ploti reikią tada, kai plojikas duoda ženklą. Salę prajuokino ir artisto replika moteriai, prieš koncerto pabaigą atnešusiai gėlių: „Kaip gerai, jog įspėjate, kada laikas baigti“. Po daugiau nei dvi valandas trukusio koncerto prie scenoje pastatyto staliuko nusidriekė eilė norinčiųjų humoristo autografu patvirtinti pertraukos metu įsigytą „bajorystės popierių“.
NUSIBODO
„SALDŽIOS
DAINUŠKOS“
Programą stebėjo ir humoristo brolis, liaudiškos muzikos kapelos „Subatvakaris“ vadovas Antanas Erlickas. Jis, taip pat scenos žmogus, tik atstovaujantis kitokio žanro kūrybos sričiai, paklaustas, kaip vertina pasirodymą, atsakė, jog brolio kūryba žiūrovą patraukia originalumu. Kodėl, pavyzdžiui, Radžio koncertuose būna sausakimšos salės?
„Nes perdainuojami visi žymiųjų dainininkų šlageriai. J. Erlickas ir tekstus, ir melodiją kuria pats, todėl jis yra išskirtinis. Nors tuose tekstuose yra visko: ir vulgarių scenų, ir paprastų juokelių, tačiau visada yra prasmė, kurią ne kiekvienas ir pastebi. Kad ir finalinė „Durna daina“ – joje labai gili potekstė,“ – kalbėjo humoristo brolis.
Pasak A. Erlicko, visų skonis skirtingas: vienas valgo duoną su sviestu, kitas – kažko kito užsitepa, vieniems patinka Radži, kitiems – Merūnas, tretiems – savitą stilių turintis Erlickas. Ne visus žavi ir Žvagulis, trypčiojantis scenoje ir atliekantis „fainas“ vaikiškas daineles.
„Juk tokios dainos neturi teksto… Manau, kad žmonėms patiko J. Erlicko pasirodymas. Salėje mačiau ir jaunimo. Turbūt jau pabodo tos „saldžiosios dainuškos“, – nevengė kritikos atlikėjams „Subatvakario“ vadovas. Koncertas jam patikęs ne dėl to, kad programą atliko brolis, bet dėl to, kad parodyta „kažkas kitokio“.
MĄSTO APIE DUETĄ
A. Erlickas papasakojo, jog su broliu dažniausiai susitinka koncertuose, renginiuose, televizijos laidose, kuriuose koncertuoja „Subatvakaris“.
„Nebėra traukos: kai tėvai dar buvo, brolis pavasaroti atvažiuodavo dažnai. Nešvenčiame ir šeimos švenčių. Susitinkam per Vėlines kapinėse…“ – nutęsė viekšniškis, tačiau pridūrė, jog šiais laikais bepigu yra ir šiaip bendrauti: yra telefonas, internetas.
A. Erlickas nusijuokė, išgirdęs, kad galbūt, kaip ir brolius Kučinskus, Erlickus išvysime scenoje kartu, tačiau patikino, kad tokių minčių yra ir ateityje galbūt užtrauks dainą kartu kokiame nors renginyje.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Humoristas Juozas Erlickas ir jam talkinantys muzikantai mažeikiškius žavėjo originalumu.
