Juozo Miltinio gimtadieniui – šventė „Nuo Ramoniškės iki Paryžiaus“

Nuotr. iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio
palikimo studijų centro archyvo

Rugsėjo 3 dieną sukaks 115 metų, kai Dabikinėje, kaimelyje, esančiame dabartiniame Akmenės rajone, gimė legendinė asmenybė – teatro ir kino režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas bei vadovas Juozas Miltinis.
Režisieriaus vaikystė prabėgo Ramoniškėje, Viekšnių seniūnijos teritorijoje esančiame kaime. Režisieriaus gimimo dieną, rugsėjo 3-iąją, 17 val., Ramoniškėje Viekšnių kultūros centro darbuotojai rengia šventę „Nuo Ramoniškės iki Paryžiaus“. Bus rodomi spektakliai, vyks dainuojančios aktorės Rasos Rapalytės koncertas, suneštinės vaišės gamtoje.

Vietą ženklina koplytstulpis

Ramoniškė glaudžiasi Purvių miške, 9 km į pietryčius nuo Viekšnių. Per kaimą teka Uogys. Kaimas įeina į Uogio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. 2001 m. jame gyveno 15 gyventojų.
J. Miltinio 90-ųjų gimimo metinių proga 1997 m. Ramoniškėje, buvusioje Miltinių sodybos vietoje, pastatytas tautodailininko Stanislovo Adomaičio padarytas koplytstulpis su teatro deivės Melpomenės skulptūra.
Kai žinai, kur važiuoti, Purvių miško glūdumoje esantį seną kaimelį, kuriame režisierius su tėvais apsigyveno, kai jam buvo šešeri metai, rasti nėra labai sudėtinga.
Kai vietovių nežinai – gali tekti truputėlį paklaidžioti: važiuojant iš Gyvolių kaimo Gudų link, pravažiavus Gyvolių piliakalnį, pasukus į kairę, reikia pavažiuoti apie kilometrą, kol privažiuosite „Y“ formos sankryžą. Joje reikia sukti į kairę ir važiuoti kiek daugiau nei 3 kilometrus, kol pasieksite J. Miltinio tėviškę. Ją atpažinsite iš informacinių stendų bei jaukios poilsio, prisiminimų vietos.

Ramoniškės kaimas yra Purvių miške, 9 km į pietryčius nuo Viekšnių. Kelią į kaimą, kur Juozas Miltinis su savo šeima praleido vaikystę, žymi koplytstulpis.

Tai buvo genialus režisierius

Užventiškei, buvusiai Viekšnių kultūros centro direktorei Birutei Švažienei yra tekę ne tik matyti J. Miltinį, bet ir su juo gyvai bendrauti. Režisierius ne kartą buvo atvykęs į Viekšnius.
„Jis buvo genialus režisierius, didis žmogus. Mes, kai susirenkame į Ramoniškę, didžiuojamės, kad iš čia yra kilęs toks žmogus, kurį žino visas pasaulis – nuo Ramoniškės iki Paryžiaus“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Ji dar iš vaikystės atsimena J. Miltinio mamą – suvargusią moterį, tačiau tokią, kuri ne gesino sūnaus norą mokytis, bet jį leido į mokslus. Pirmiausia – į Viekšnius, per Purvių mišką, ne vieną kilometrą. Paskui leido siekti ir didesnių mokslo aukštumų, skatino pažinti pasaulį.
„Man labiausiai patiko tai, kad Miltinis, net ir gyvendamas Panevėžyje, kur tarp išeivijos vyravo labai įdomi aukštaičių tarmė, vis tiek žemaičiuodavo, išsaugojo savo tarmę. Kai mokiausi Vilniuje, kultūros mokykloje, buvome nuvažiavę į Panevėžį. Miltinis mus įsileido stebėti repeticijos. Man labai patiko jo visos šnektos, pastabos aktoriams“, – prisiminimais pasidalijo B. Švažienė.

Lietuva, Prancūzija, Didžioji Britanija

Būsimasis režisierius 1920 m. Gyvoliuose, Grybauskų dvare įsteigtoje mokykloje, pradėjo lankyti ketvirtąjį skyrių, 1922–1925 m. mokėsi Viekšnių progimnazijoje, 1926–1927 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje.
1927 m. J. Miltinis grįžo į Viekšnius, dirbo Viekšnių valsčiaus raštininku ir privačiai išėjo visą gimnazijos kursą. 1928 m. jis vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro. Čia prasidėjo pirmieji jo, kaip aktoriaus, bandymai profesionalioje scenoje. 1928 m. J. Miltinis pirmą kartą išėjo į sceną – jis buvo statistas Džiuzepės Verdžio operoje „Aida“. 1931–1932 m. dirbo aktoriumi Šiaulių dramos teatre.
1932 m. birželio mėn. J. Miltinis išvyko į Prancūziją. Paryžiuje lankė Luvro meno mokyklą, klausėsi paskaitų Sorbonos universitete, 1933–1936 m. mokėsi Šarlio Diuleno vaidybos studijoje. 1937 m. būsimasis režisierius sugrįžo į Kauną, o po metų, remiamas privačių asmenų, išvyko į Londoną, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos.
1938–1939 m. J. Miltinis kaip teatro kritikas bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, dirbo mėgėjiškų teatrų konsultantu.

Nuo aktoriaus iki teatro vadovo

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, gruodžio mėnesį J. Miltinis buvo paskirtas naujai įsteigto Panevėžio dramos teatro „aktoriumi, su teise režisuoti“. Panevėžio dramos teatras buvo pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio teatras-studija Lietuvoje. 1940–1954 m. J. Miltinis buvo Panevėžio dramos teatro režisierius.
1953–1968 m. J. Miltinis nusifilmavo penkiuose Lietuvos kino studijos vaidybiniuose filmuose. 1954 m. vasario mėn. jį pašalinus iš teatro, iki 1959 m. J. Miltinis dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. Vėliau – 1959–1980 m. – jis ėjo Panevėžio dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigas.
J. Miltinis buvo vienintelis Lietuvos režisierius, mokęsis Vakarų teatro mokykloje, tad sovietų valdžia ir partinė kritika jį stebėjo itin atidžiai. 1980 m. pastatęs A. de Musse „Žibintą“, J. Miltinis atsisveikino su teatru. Jis mirė 1994 m. liepos 13 d., palaidotas Panevėžio Ramygalos kapinėse.

Nida PUKELIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto