Akimirka iš renginio. Monikos KRIŠČIŪNAITĖS nuotr.
Trečiadienį Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje skambėjo muzika, liejosi eilės, demonstruoti vaidybiniai sugebėjimai. Taip mažeikiškiai minėjo Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines.
Parengė poetinę kompoziciją
Kadangi 2014-ieji valstybiniu mastu paskelbti K. Donelaičio metais, renginių, skirtų šiai iškiliai asmenybei pagerbti, netrūksta.
Prisidėdama prie lietuvių grožinės literatūros pradininko gimimo metinių paminėjimo, Vytauto Klovos mokyklos bendruomenė surengė poetinę-muzikinę kompoziciją.
Renginio metu mokyklos teatro skyriaus 4–6 klasių mokiniai skaitė Donelaičio tekstus.
Deklamuodami rašytojo pasakėčias bei „Metų“ ištraukas skaitovai senosios kultūros dvasiai atskleisti pasitelkė savo vaidybinius gebėjimus.
Skaitovams talkino, muzikinę atmosferą kūrė mokyklos kanklių skyriaus mokiniai ir mokytojai.
Pristatė spektaklį
K. Donelaičio eiles skaitė ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji. Susirinkusieji turėjo galimybę pamatyti Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro kompoziciją „Žiemos rūpesčiai“.
Pirmą kartą kraštiečiams spektaklį pristatę mažeikiškiai jį planuoja parodyti ir šalies publikai. Su šia kompozicija jie dalyvaus ir šiemet vyksiančioje „Dainų šventėje“.
„Po pasirodymo ne vienas žiūrovas pasidžiaugė pagaliau ir Mažeikiuose išvydęs tikrąjį teatrą. Džiaugiuosi, kad negęsta tos idėjos, kad teatras daug ką daro visuomeniniais pagrindais. Linkiu aktoriams ir toliau sirgti teatro liga“, – kalbėjo Mažeikių kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.
Akimirka iš renginio. Monikos KRIŠČIŪNAITĖS nuotr.
Darbas ne iš lengvųjų
Vaikus pasirodymams ruošė, taip pat ir Skrajojamojo teatro kompoziciją režisavo muzikos mokyklos teatrinio meno mokytoja Airida Lementauskienė.
Ji neslėpė, jog K. Donelaičio tekstus perteikti sceniniais judesiais nebuvo lengva tiek mokyklos auklėtiniams, tiek ir teatro aktoriams. Ji tik patikino: idėjos, kompozicijos visuma gimsta dirbant, diskutuojant, ieškant geriausio varianto.
Režisierė, paklausta, su mažaisiais ar vyresniaisiais aktoriais dirbti lengviau, teigė, kad pasitaiko įvairių akimirkų. Su vyresniaisiais sunkiau bendrauti esą tik dėl amžiaus skirtumo.
„Kadangi pati iš prigimties labiau esu pedagogė, nuolat dirbu su vaikais, tai su suaugusiaisiais neretai sunkiau rasti bendrą kalbą. Esu pakankamai jauna, tačiau turiu atlikti vadovo pareigas, todėl reikia valdyti žodį, kad vyresnis žmogus neįsižeistų“, – atviravo A. Lementauskienė.
Jeigu kažkam „užkliuvo“ bidonai, tai ir „Moterys…“ turėjo „užkliūti“… Mini eksperimentas su trimis spektaklių pavadinimais pasiteisino ;)
Nuo kada „Moterys meluoja geriau“ yra spektaklis? Nebent gyvenime „iš patirties“…
Negi nesupratote, kad bidonai simbolizuoja tuos žiūrovus, kurie per gyvenimą yra matę tris spektaklius: „Žaldokynė“, „Amerika pirtyje“ ir „Moterys meluoja geriau“?
Manau, kad režisierė talentinga ir gabi, tik su istorija prasilenkiama, nes Donelaičio laikais bidonų nebuvo. Dar klausimas, ar yra perskaičiusi visus Donelaičio „Metus“.
Patikėk, tiko ir bidonai, ir tas „riestainis“… Talentinga režisierė, puikus suaugusiųjų spektaklis! Mažiesiems, atrodo, irgi buvo smagu K. Donelaitį deklamuoti.
Atsiprašau, bet kuo čia dėti tie bidonai prie Donelaičio?