Pastaruoju metu netyla aistros dėl ligonių maitinimo. Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota komisija lankosi ligoninėse ir aiškinasi situaciją. Reikia tikėtis, kad komisija neaplenks ir Mažeikių.
Mūsų ligoninėje jau dešimt metų maitinimo paslaugas teikia viešoji įstaiga „Kretingos maistas“. Mėnesio pradžioje su šia įstaiga vėl trejiems metams buvo sudaryta sutartis, nors atsiliepimai apie jos paslaugas – nekokie. Konkurso rezultatus lėmė mažiausia kaina – vieno paciento paros maitinimui skirta tik 2,82 euro: pusryčiams – 51 euro centas, priešpiečiams – 28 euro centai, pietums – 1,1 euro, pavakariams – 40 euro centų, vakarienei – 53 euro centai. Į paslaugos kainą įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos, tad pačiam maistui lieka tik trupiniai…
Gatvėje kalbintų mažeikiškių klausėme, ką jie mano apie ligonių maitinimą, ar nereikėtų keisti tokios paslaugos pirkimo sąlygų ir pan.
Mindaugas, nedirbantis: – Na, kad ne viskas su tuo maitinimu gerai, yra tekę tik girdėti. Pats įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų, progos neturėjau – nei aš, nei artimieji, kuriuos lankyčiau, ligoninėje nesigydė. Gal ligoninė ir nėra restoranas, bet manau, kad besigydantis žmogus turėtų gauti visas jo sveikatai reikalingas maistines medžiagas. Sakote, kad konkursus dėl maitinimo laimi tie, kurie prašo mažiausiai pinigų. Bet juk tai absurdas, kad nėra nustatyta jokių normų. Tuo labiau kai viskas brangsta. |
|
Marija, senjorė: – Pastebėjau, kad dabar daug kalbama apie maisto svarbą žmogui. Ligoniui gera mityba tikrai nėra antraeilis dalykas. Nežinau, nesu susidūrusi, kaip maitinama Mažeikių ligoninėje. Tačiau gerai, kad atkreiptas dėmesys šalies mastu ir maitinimą tikrina komisija. Manau, kad nors trumpam turėtų atsirasti teigiamų pokyčių. Galima suprasti ir tuos maisto gamintojus. Galbūt aš viena už tris eurus per dieną ir prasimaitinčiau, augindama savo daržoves, pati viską gamindama. Bet kaip tokios sumos turi užtekti viską perkant, samdant virtuvės darbuotojus ir pan.? Nesąmonė, tikrai neįmanoma įsivaizduoti, kiek tada lieka pačiam maistui. |
|
Paulius Jakštas, nedirbantis: – Ne kartą teko gulėti ligoninėje. Ir artimuosius lankiau. Jei atvirai, nekoks tas maistas – ir neskanu, ir porcijos vis mažėja. Ypač vyrams sunku, nes jų apetitas didesnis. Gerai, jeigu yra namiškių, tai priperka visko ar pagamina. Ligoninėje gydžiausi gal prieš kokius penkerius metus ir prieš metus. Tai situacija gerokai pablogėjo. Viskas brangsta, tai už tuos pačius pinigus maisto nupirkti išeina vis mažiau. |
|
Danutė Mikalauskienė, lopšelio-darželio auklėtoja: – Mažeikių ligoninėje gulėjo tik artimieji, pačiai neteko. Tačiau yra tekę gydytis kitur – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Nepasakyčiau, kad ten maistas geresnis. Ne ką didesnė įvairovė nei Mažeikiuose, patiekalai neskanūs, nesotūs. Sutinku, kad ligoninė ne restoranas, ne kavinė. Laikinai galima susitaikyti ir su prastesniu maitinimu. Tuo labiau kad artimieji visko atneša. Gal besigydančiam ir nėra sveika persivalgyti (juokiasi). Iš kitos pusės užjaučiu ir maisto gamintojus. Ką galima pagaminti žmogui už tokią menką sumą. Ir dar visai dienai. Kažkoks kosmosas. O dėl tos komisijos naudos. Atvažiuos, patikrins ir išvažiuos. Nemanau, kad kažkas dėl to pasikeis. |
|
Cecilija Petraitienė, senjorė: – Ligoninėje gulėjau prieš kokį trisdešimt metų. Tada tikrai neblogai maitino, užtekdavo privalgyti, niekas nesiskundė. Aišku, tenka lankyti dabar ligoninėje besigydančius artimuosius, gal ir nėra tas maistas pats geriausias. Tačiau mirsi ne nuo prastesnio maisto, o dėl ligos. Todėl, manau, kad kur kas svarbiau kuo daugiau pinigų skirti gydymui – medikamentams, priemonėms. Juk pinigai neatsiranda iš niekur, jeigu kažkam pridėsi, iš kažko reiks paimti. Jeigu to maisto trūksta ar jis neskanus, namiškiai lanko, atneša. Lietuviai jau tokie – zyzti pripratę. Juk ne kiekvienas ir namuose stebuklingai maitinasi, o kokius reikalavimus kelia kitiems. |
|
Kristina Anužienė, socialinė darbuotoja: – Pati nesu susidūrusi, tačiau iš viešų diskusijų žinau, kad situacija yra nekokia. Ką ir kalbėti, kai ligonio dienos maitinimui skiriami trys, o kalinio – penki eurai. Juk tai pasityčiojimas iš ligonių. Nežinau, kas kaltas dėl tokios situacijos. Bet manau, kad pirmiausia ją reikėtų pradėti keisti nuo viešųjų pirkimų. Neteisinga, kad, net perkant maitinimo paslaugą, konkursą laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą. Maitinimui turėtų būti keliami ir kitokie reikalavimai. |
„Sakote, kad konkursus dėl maitinimo laimi tie, kurie prašo mažiausiai pinigų. Bet juk tai absurdas, kad nėra nustatyta jokių normų. Tuo labiau kai viskas brangsta.“ Tai kas liepia dalyvauti konkurse ir siūlyti mažiausią kainą? Jei jau patys verslininkai tokius dalykus ir už tokią kainą siūlo, tai tegu būna malonūs ir užgarantuoja visavertį maitinimą…
Verčiau valgyčiau savo vemalus, nei Mažeikių ligoninės maistą.
Mažeikių ligoninėje maistas tragiškas. Visai kitoks Sedos ligoninėje. Ten viskas gaminama vietoje, o neatvežama iš Kretingos.