Ką manote apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo?

Paskaičiuota: vienas lietuvis per metus vidutiniškai išgeria 15 litrų gryno alkoholio. Šiuo metu Lietuva pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje užima trečią vietą. Daugiau už lietuvius geria tik baltarusiai ir moldavai.
Iškalbingi ne vien šie skaičiai. Situaciją dėl alkoholizmo mūsų šalyje iliustruoja pastarojo meto įvykiai: šulinyje nuskandinti du vaikai, Kražiuose nudurtos keturios moterys. Šios dvi garsiai nuskambėjusios tragedijos – tai tik ledkalnio viršūnė. Gerokai daugiau nelaimių neiškyla į viešumą, bet daugumą jų jungia vienas bendras vardiklis: besaikis alkoholio vartojimas.
Plačiai diskutuojama apie tai, ar ne laikas Lietuvoje įteisinti priverstinį gydymo nuo alkoholizmo.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, ką jie mano apie šį ketinimą.

Danutė Šolcienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Danutė Šolcienė, pensininkė:
– Manau, kad alkoholizmo problemą spręsti pradėti reikėtų šeimoje. Jeigu kišis valdiškos institucijos, nieko gero iš to nebus. Viso ko pagrindas yra šeima, bet bėda ta, kad šeimų nariams, artimiesiems, giminaičiams nusibosta tos pačios, atrodo, neišsprendžiamos problemos ir jie paprasčiausiai atsiriboja.
Aš galvoju, kad iš priverstinio gydymo būtų mažai naudos. Nes kas iš to, jeigu, tarkim, pagaus ir prievarta išveš tą alkoholiką kažkur gydyti. Po kurio laiko grįžęs jis iš to pykčio, iš keršto pratrūks gerti dar daugiau.
Pirma, žmogų tam reikia paruošti, įsiklausyti, ką jis pats apie tai mąsto. Šiuo klausimu reikia labai daug švietimo.
Turiu visokių pavyzdžių ir savo aplinkoje. Būna, pasako: „Tau reikia, tu ir važiuok“ arba „Aš noriu geriu, noriu negeriu, jokios čia problemos.“

Steponas Strazdauskas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Steponas Strazdauskas, pensininkas:
– Kažkaip reikia tuos girtuokliaujančiuosius auklėti, tačiau nesu įsitikinęs, kad priverstinis gydymas padėtų. Per televiziją parodo tokius asmenis, kurie yra ne po vieną, o po dešimt kartų teisti, atlikę laisvės atėmimo bausmes, o jų nė kalėjimas neišauklėja. Tai panašiai su alkoholikais – auklėkit juos neauklėję…
Reikia paklausti musulmonų, kurie alkoholio iš viso nevartoja, kaip jie gydo tokius žmones. Tiems, kurie geria, ir ne tik savo tautiečiams, bet ir į jų šalis nuvykusiems kitataučiams, duoda rykščių. Taip ir palaiko tvarką.
Man atrodo, kad Lietuvoje visą laiką buvo problema dėl per dažnai ir nesaikingai vartojamo alkoholio, tad čia nieko naujo.

Virginijus Ligeikis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Virginijus Ligeikis, dirba Bugenių geležinkelių stotyje:
– Manau, kad žmogaus priverstinai nuo alkoholizmo neišgydysi. Kaip jį priversi? Kas norėjo, tas gėrė ir geria. Kas nenorėjo, negeria.
Ir kaip tas priverstinis būdas turėtų atrodyti – juos suriš, vaistų suleis? Ir viskas? O paskui jie išėję vėl imsis to paties.
Juk netoli naftos perdirbimo gamyklos buvo gydymo ir darbo profilaktoriumas. Ten tie „pijokėliai“ dirbdavo, buvo gydomi. Gal atrodė, kad problemos nėra, nes jie buvo išvežti atokiau nuo žmonių akių. Bet tai nereiškia, kad problemos nebuvo. O juk ji buvo, tik gal visuomenė apie tai mažiau žinojo.

Eglė Sadauskienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Eglė Sadauskienė, vadybininkė:
– Kol pats žmogus nenorės, nieko nebus. Jeigu jį ir išveš, jis po pusės metų grįš ir vis tiek pradės gerti. Nes grįš  į tą pačią aplinką: pas tuos pačius draugus, pas tuos pačius giminaičius. Niekas nuo to nepasikeis: niekas ant lėkštutės nepateiks darbo pasiūlymo ar, pavyzdžiui, nesugrąžins prarastos sveikatos.
Man atrodo, kad pastaruoju metu persigėrusių asmenų padaromi nusikaltimai nėra kažkas nauja. Visą laiką taip būdavo, tik gal mažiau apie visa tai žinojome. Ir nežinau, ar galima tai sieti tik su alkoholizmu, nes tiek tada žmonės gerdavo, tiek dabar geria.
Be to, manau, kad mano kartos žmonės jau mažiau geria. Jie matė, kad kažkas iš artimo rato žmonių kenčia nuo šios problemos, ir supranta, kad patys į tai įklimpti nenorėtų.

Gediminas Micius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Gediminas Micius, montuotojas:
– Noras išsikapstyti iš alkoholizmo priklauso nuo kiekvieno žmogaus valios.
O didžiosios problemos prasideda dėl to, kad žmonės neturi pinigų. Kai nėra iš ko pragyventi, savo neviltį žmogus pradeda skandinti alkoholyje.
Gauna pašalpas. Jos kad ir nedidelės, bet pirmenybę jie teikia alkoholiui. Geria ir taip užmiršta, kad valgyti norisi, kad vaikais reikia pasirūpinti.
Tai plati tema, tačiau apibendrindamas vis tiek manyčiau, kad per prievartą nieko gero nepavyks.

Vida Skripkauskienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Vida Skripkauskienė, pardavėja-apskaitininkė:
– Apie tai pastaruoju metu visi daug kalba, bet atsakyti vis tiek sudėtinga.
Mano nuomone, ar pasveiks nuo alkoholizmo, pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus.
Bet kažko imtis, kažką daryti, žinoma, reikia.
Gal šeimos nariai turėtų kažką daryti? Būna visose giminėse tokių dalykų ir kažkaip bandoma spręsti. Tenka ir pasibarti, ir ramiai kalbėtis, ir drausti.
O abejingumas kitų bėdoms Lietuvoje šiuo metu tikrai yra įsišaknijęs.

One Reply to “Ką manote apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo?”

  1. Aisku gydyti:) parašė:

    Kodel Seimas nepriima istatymu ribojanciu alkoholio prieinamuma? Tai yra verslas,pinigai. O dabar norima pasinaudojant jau susikurtais klientais pradet nauja versla t.y. priverstini gydyma. Priims istatytma,kad galima tokias paslaugas suteikti privaciai,o uz paslaugas apmokes valstybe ir vel naujas verslas:) Girdom ir gydom,kol objektas susidevi:) O problemos priezastys niekam nerupi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto