Ką signalizuoja Ukrainos teritorijų aneksija?

Politologo Vincento Vobolevičiaus nuomone, Putino sėkmė užtikrinant santykinę
ramybę Rusijoje yra ir jo Achilo kulnas. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Niujorko universiteto absolvento, ISM Ekonomikos ir politikos programos vadovo, doc. dr. Vincento VOBOLEVIČIAUS paprašėme pasvarstyti, ką reikštų skubus Ukrainos priėmimas į NATO alijansą, ar tai būtina, norint laimėti karą.

– Tarpvalstybinių santykių plotmėje sprendimas aneksuoti keturis Ukrainos regionus reiškia konflikto eskalavimą siekiant įbauginti Vakarus. Panašų konflikto eskalavimą pasaulis patyrė 1962 m. Karibų krizės metu, kuomet JAV ir SSRS ieškojo būdų priversti viena kitą rinktis tarp nuolaidų savo strateginei oponentei ir branduolinės katastrofos galimybės.

Dabar Putinas siekia panašių tikslų. Žinoma, jis tikisi, kad naujai mobilizuotos pajėgos pakeis padėtį fronte jo naudai. Tačiau toks scenarijus dabar atrodo mažai tikėtinas, ypač jei Vakarai toliau rems Ukrainą karine technika. Abejodamas proveržiu fronte, Putinas griebėsi strateginio grasinimo.
Paskelbęs Ukrainos teritorijų aneksiją, jis save tyčia pabandė įspausti į kampą, sukurdamas lūkestį, kad Rusija sieks išlaikyti Donecko, Lugansko, Chersono ir Zaporižės sritis bet kokia kaina.
Kitas žingsnis priklauso Vakarams: ar jie toliau remia sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą rizikuodami branduolinių ginklų panaudojimu, ar jie atsitraukia, leidžia Putinui išlaikyti dalį užgrobtų teritorijų ir taip suvaidinti šiokią tokią pergalę.

Vis dėlto Putino planas turi Achilo kulną. Nuo pat vasario mėnesio, nepaisant milžiniško žuvusių karių skaičiaus ir paskelbtos mobilizacijos, Rusijos miestuose taip ir neprasidėjo masinės protesto demonstracijos. Dėl įvairių priežasčių masinės demonstracijos yra didžiausią pavojų diktatoriui keliantis reiškinys. Tai patvirtina ne tik 2004 m. ir 2014 m. Maidano įvykiai, bet ir Baltijos šalių išsilaisvinimo patirtis.
Protesto mitingų stoka Rusijoje reiškia, kad režimas kol kas susitvarko su „virtuviniu“ piliečių nepasitenkinimu. Iš daugelio pusių girdime, kad Putino aplinkoje vis daugiau įtakos turi FSB žmonės. Tai panašu į tiesą, nes būtent ši tarnyba drauge su prokremliškomis medijomis užtikrina masinių protestų nebuvimą.

Dėl įvairių priežasčių masinės demonstracijos yra didžiausią pavojų diktatoriui keliantis reiškinys. Tai patvirtina ne tik 2004 m. ir 2014 m. Maidano įvykiai, bet ir Baltijos šalių išsilaisvinimo patirtis.
Protesto mitingų stoka Rusijoje reiškia, kad režimas kol kas susitvarko su „virtuviniu“ piliečių nepasitenkinimu.

Putino sėkmė užtikrinant santykinę ramybę namie ir yra jo Achilo kulnas. Jei Putinas sugeba net ir didelių pralaimėjimų akivaizdoje kontroliuoti padėtį (ir savo įvaizdį) Rusijoje, tai Ukrainos teritorijų aneksavimas jo anaiptol neįspaudžia į kampą. Galima tas teritorijas išvaduoti ir Putinas vis tiek liks valdžioje. O kol jis liks valdžioje, tol nenaudos branduolinio ginklo. Kam „tampyti nervus“ savo aplinkai, kurios palaikymo reikia norint išlikti valdžioje? Paradoksaliai tuomet Ukrainos išvadavimui labiau už masines demonstracijas pasitarnauja virtuvėse niurzgantys rusai: kol Putinas saugus namie, tol jis nenaudos branduolinio ginklo, o Ukraina gali toliau vyti jo kariauną iš okupuotų teritorijų.

Apibendrinant Vakarai ir Ukraina turi pagrindo skeptiškai vertinti Putino savęs spaudimą į kampą. Kol jo valdymui nekyla rimtas pavojus „iš apačios“, branduolinio ginklo jis (ir jo aplinka) neturėtų naudoti.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, Vakarai turėtų toliau teikti ginkluotę ir kitą reikalingą pagalbą Ukrainai, atidžiai sekdami politines nuotaikas Rusijoje.
Skubus Ukrainos priėmimas į NATO, vieną vertus, padidintų Rusijos gyventojų palaikymą Putinui ir taip sumažintų branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę.

Kita vertus – neaišku, ar toks eskalavimas iš Vakarų pusės būtų įtikinamas: ar prancūzai ir vokiečiai sutiktų ginti Ukrainą ne vien tiekdami ginkluotę (kartais ne visai sklandžiai), bet ir siųsdami į šalį savo kariuomenės dalinius?
Laimei, ir nepriėmus Ukrainos į NATO, karą galima laimėti tiekiant ginklus ir – kol kas – per daug nesibaiminant branduolinio scenarijaus.
Parengė
Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto