Kad laukdami nešaltume…

Šisbeitauskas

Vakarais žiūrime į įžiebtą Kalėdų eglę. Drauge su viena pažįstama sukome galvas, kur tie žaliaskarės papuošimai jau matyti. Bet tai nesvarbu. Svarbu, kad ji šviečia, džiugina vaikų ir tėvelių širdis. Ir visa aikštė prieš bažnyčią vakarais žiba tviska – kuria artėjančių Kalėdų nuotaiką.
Graži buvo ir eglės įžiebimo šventė – fejerverkai kilo iš kelių vietų, tad sunkiai suvokiau, kur žiūrėti. Pagrindinis jų srautas kilo iš bažnyčios ir kultūros centro kiemo. Mano galva, įprasta vieta – automobilių aikštelėje, kitoje Žemaitijos gatvės pusėje, – buvo geresnė, nes galėjai matyti ir eglę, ir fejerverkų šviesas, o dabar reikėjo spėti dairytis, kas kur žybčioja. Toks „blaškymasis“ ypač nepatiko fotografams – vienu metu keliose vietose žybsinčias ugnis užfiksuoti nelengva. O kai dar dūmai pasklinda…
Šiek tiek stebino mažeikiškių elgesys. Vietos aikštėje, atrodytų, daug, bet kažkodėl visiems reikia brautis prie pat scenos – nesvarbu, kad po kojomis – nuo lietaus įmirkusi gėlynų žemė, tapusi purvynu, ar buvusi veja… Ryškiai šviečiantys bumbulai žmones traukė kuo arčiau – nusifotografuoti, tačiau neramu buvo, kai vaikai mindė lemputes – jos ne tik gali užgesti, bet, neduok Dieve, ir nelaimę atnešti – juk laidais teka elektros srovė. Tėvai tokių dalykų nei mato, nei dėmesį rodo – jei galėtų, atžalą ir ant to šviečiančio burbulo užsodintų.
Girdėjau: buvo nepatenkintųjų dėl to, kad fejerverkai ilgai nepasirodė ir teko laukti, kol savo programą baigs Renata ir Deivis. Pagalvojau – kam tada išvis eiti į šventę, jei nori, kad ji truktų kelias minutes? Man šventė tikrai buvo ne per ilga. Buvo per šalta stoviniuoti? Reikėjo šokti. Ir oras  normalus, lyti pradėjo tik visiems išsiskirsčius… Prisimenu metus, kai įžiebiant eglę pūtė stiprūs vėjai, vienu sykiu ir lijo, ir sniegas dribo. Dar yra buvę, kad spaudė tikrai ne kelių laipsnių šaltukas, tad teko trypti, kad kojos nesušaltų ir per šventes nosis nevarvėtų. Žodžiu, visiems sunku įtikti, o ypač žiemą…
Ir dar šis bei tas apie sezoną. Pirmadienį kažkaip netikėtai visą dieną išsilaikė žiemiškas oras, tad, matyt, jis buvo netikėtas ir tiems, kam priklauso barstyti šaligatvius. Nors vaikščioti teko nedaug, bet ten, kur ėjau, šaligatviai buvo tikra čiuožykla. O ėjau ne kažkur užkampyje – Naftininkų gatvės pėsčiųjų taku, kur išklotos naujos trinkelės. Pėdinau ir galvojau: kažin kurioje vietoje reikės tą pagalvę po užpakaliu pasikišti? Neįsivaizduoju, kaip tokiu šaligatviu bažnyčią pasieks močiutės – jos čiuožyklų laikus jau tikrai pamiršo.
Iš kitų mūsų miestas tikriausiai ir išsiskiria tuo, kad nėra „pritaikomas“ jokiems orams. Jei prisnigę ar šąla – šaligatviai slidūs ir beveik nebarstomi. Jei lyja, tai visur pilna vandens. Kad ir toje pačioje renovuotoje Naftininkų gatvėje – tikriausiai nerasime įvažiavimo į daugiabučių kiemus, kur netelkšotų gilios balos. Mašinoms kas – pravažiuos, o žmonės tas vietas turi apeiti didžiuliais vingiais. Taip atsitinka, kai gausiau palyja, o šiemet – beveik visada… Ar kas antrą dieną.
Dabar labai populiaru aptarinėti socialiniuose interneto tinklalapiuose skelbiamas naujienas,  pastebėjimus. Vienas jų į akis krito ir man: pilietiškas mažeikiškis užfiksavo prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje neįgaliesiems skirtoje vietoje pastatytą prašmatnų automobilį BMW. Nemanau, kad tokio sportinio tipo automobiliais neįgalieji važinėja, nors kai kas komentavo, kad negalių gali būti visokių… Yra vienas „bet“ – neįgaliųjų automobiliai turi būti pažymėti specialiu ženklu, o ant tos gražuolės mašinos jokios žymos nesimatė.
Ir policija tokiais dalykais nelabai domisi – net kai patiems pažeidėjų vaikytis nereikia. Prisimenu atvejį, kai buvau nufotografavęs automobilį, pastatytą tokioje pat vietoje – ant išpiešto neįgaliųjų ženklo. Vaizdelį nusiunčiau į policiją. IR KĄ JŪS MANOT? Gavau žinutę, kad tokį faktą, t. y. ne vietoje stovintį automobilį, reikia užfiksuoti ir iš priekio, ir iš galo – nes mano nuotraukoje nesimato, ar automobilis tikrai neturi neįgaliesiems skirto ženklo. Kažkaip keista, nes puikiai matėsi mašinos valstybinis numeris – negi pagal jį negalima nustatyti, kas tą automobilį vairuoja? Manau, reikia tik noro, bet tuo atveju jo, matyt, nebuvo.
Taigi, jei norit įrodyti pažeidimo faktą, jį fiksuokite iš visų pusių. Nežinau, gal dar ir iš apačios bei iš viršaus reikia, kitaip pareigūnams vėl pritrūks įrodymų.
Šią savaitę žydai pradėjo švęsti Chanuką – šviesos šventę, kuri tęsiasi aštuonias dienas. Pas mus Šviesos diena minėta gruodžio 13-ąją, Šv. Liucijos vardo dieną, o tai reiškia, kad netrukus sulauksime ir žiemos saulėgrįžos. O tada ir šv. Kalėdos – ranka pasiekiamos. Gražaus ir prasmingo laukimo.

One Reply to “Kad laukdami nešaltume…”

  1. Skaitytojas parašė:

    O kur straipsnis apie pavogtą ir surastą vokiečių aviganį iš Krakių? Dar penktadienį laikraštyje turėjo būt, deja nei antradienio numeryje nėra. Kažkam nepatinkanti tiesa yra užglaistoma?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto