Policija pastebi, kad dauguma vairuotojų savo dėmesį vis dar sutelkia ne į eismo aplinkos stebėjimą, o į mobiliuosius telefonus.
Pamatė ne tai, ko tikėjosi
Kaip įprasta, pirmosiomis rugsėjo dienomis policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą
dar po vasaros atostogų išsiblaškiusiems į mokyklą skubantiems moksleiviams, budėjo ties šalia
mokyklų esančiomis pėsčiųjų perėjomis. Vairuotojai šiomis dienomis turėtų būti ypač budrūs, kadangi į į eismą įsilieja pirmaklasiai, kurių dalis į gatvę savarankiškai žengia pirmą kartą.
Deja, pareigūnai gatvėse pamatė priešingą situaciją – dauguma vairuotojų savo dėmesį
sutelkė ne į suintensyvėjusį pėsčiųjų eismą, ne į eismo aplinkos stebėjimą, o į… mobiliuosius
telefonus.
Naršydami po savo elektroninį paštą, dienos naujienas ar socialinius tinklus, vairuotojai praranda atidumą ir dėl dėmesio stokos nebegali tinkamai įvertinti dinamiškos eismo situacijos kelyje.
Užfiksavo pusantro šimto pažeidėjų
Pirmąsias tris rugsėjo dienas Šiaulių ir Telšių apskrities miestuose bei miesteliuose pareigūnai užfiksavo per 20 vairuotojų, kurie, artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“.
Pareigūnai nustatė 77 vairuotojus, gerokai viršijusius leistiną greitį gyvenamosiose vietose, kur greitis 50 km/val.
Iš jų 54 vairuotojai leistiną greitį viršijo 30-čia kilometrų, 14 – 40-čia kilometrų, o 9 – net 50-čia kilometrų. 90 proc. pastarųjų pažeidėjų buvo užfiksuota Šiauliuose.
Dar 63 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis.
Iki nelaimės – labai nedaug
Nuo gegužės 1-osios vairuotojams draudžiama naudotis mobiliaisiais įrenginiais vairuojant,
išskyrus tris atvejus: kai transporto priemonė stovi, kai naudojamasi laisvų rankų įranga ir kai
mobilusis telefonas valdomas vairu, multimedijos sistema ar kitomis įmontuotomis transporto
priemonės dalimis.
Svarbu įsidėmėti, kad išimtis dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu, kai transporto priemonė stovi, reiškia, kad vis tiek draudžiama imti į rankas ir naudotis įrenginiu, kai dega raudonas šviesoforo signalas ar praleidžiami pėstieji.
Už draudimo naudotis mobiliuoju telefonu nepaisymą gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Jeigu
vairuotojas bus užfiksuotas antrą darantis tokį pat pažeidimą, jis gali net trims mėnesiams
netekti teisės vairuoti transporto priemonę.
Tačiau jokia bauda neprilygsta žalai, kuri gali ištikti asmenį, kai jis netinkamai naudojasi mobiliuoju telefonu, – sveikatos ir gyvybės praradimui. Ir ne tik savo, bet ir kitų.
Viešai slapta išpažintis
Neįmanoma suskaičiuoti eismo įvykių, kurių priežastis – tai, kad vairuotojas savo dėmesį vienu
metu skyrė keliui ir mobiliajam telefonui. Retas avariją kelyje patyręs vairuotojas išdrįsta
prisipažinti, kad tuo metu valdė ne tik automobilį, bet ir savo mobilųjį telefoną.
Tie, kas išdrįso prisipažinti, pasakojo, kad nelaimei užteko vos akimirkos, kai jie buvo nuleidę akis į telefono ekraną. Pakėlus akis ir supratus, kad situacija pasikeitė, laiko avarijai išvengti neužteko nė vienam.
Kito vairuotojo pasakojimas. Jo telefonas supypsėjo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Jis ramiai pajudėjo iš vietos ir nusprendė akimirksniui užmesti akį į telefono ekraną. To užteko, kad nepastebėtų, jog priekyje jo eismas sustojo. Vairuotojo valdoma transporto priemonė atsitrenkė net į kelis automobilius. Jo padarytą žalą draudimo bendrovė atlygino, tačiau pačiam savos transporto priemonės remontas kainavo daugiau nei tūkstantį eurų.
Lietuvoje surengtoje anoniminėje apklausoje 54 proc. asmenų prisipažino, kad prie vairo naudojasi telefonu. Didžioji jų dalis, 42 proc., atsiliepia į skambučius, trečdalis skambina patys, vienas iš penkių skaito arba rašo žinutes, 14 proc. – naršo socialiniuose tinkluose.
Kaip tai veikia vairuotojo reakciją
Vis dar nemaža dalis vairuotojų įsitikinę, kad stovint spūstyje naudojimasis telefonu jokios
įtakos vairavimui neturi. Deja, tyrimai rodo, kad tiesa kitokia.
Yra paskelbti Teksaso valstijos Transporto instituto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, kaip
vairuotojo reakciją veikia naudojimasis mobiliuoju telefonu. Tyrime dalyvavę žmonės turėjo
kelis kartus nuvažiuoti tą patį atstumą. Tik pirmą kartą vairuotojai visą dėmesį skyrė vairavimui,
antrą kartą vairuodami turėjo mobiliuoju telefonu parašyti istoriją, o trečią – rašyti atsakymus į užduotus klausimus.
Rezultatai parodė, jog tada, kai vairuotojai bandė nurodytą distanciją įveikti vienoje rankoje
laikydami mobilųjį telefoną ir juo naudodamiesi, prireikė gerokai daugiau laiko nei tuo atveju,
kai buvo tiesiog susitelkta į vairavimą.
Buvo konstatuota, kad, užsiimdami pašaline veikla, vairuotojai net 11 kartų nepastebėjo mirksinčio šviesoforo signalo. Realiame eisme toks išsiblaškymas galėtų lemti ne tik automobilių susidūrimą, tačiau ir pėsčiųjų sužalojimus.
Atliktas tyrimas parodė, kad naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais vairuojant, įskaitant ir
automobilio multimediją, lemia 5 kartus prastesnę vairuotojo reakciją į eismo pokyčius nei
įprastomis sąlygomis.
Įprastai vairuotojas į pasikeitusias eismo sąlygas gali sureaguoti per 1 sekundę, o naudojantis
telefonu, reakcijos laikas prailgėja kone dvigubai. Jei važiuodamas 90 km/val. greičiu
vairuotojas per 1 sekundę nuvažiuoja apie 30 metrų, tai reiškia, kad, naudojantis telefonu, kelyje
atsiradusiai kliūčiai pastebėti ir sprendimui priimti jam prireiks nebe sekundės, o nuvažiuotas
atstumas gerokai pailgės.
Gailutė SMAGRIŪNIENĖ
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atstovė spaudai
