Neatspausdinti lėktuvo bilietai, pavėluota registracija į skrydį ar per vėlai pastebėtas besibaigiantis asmens dokumentų galiojimo laikas. O gal tiesiog paskutinę minutę kraunami lagaminai ar kelionei būtinų daiktų paieška – tai rūpesčiai, pažįstami kiekvienam, besirengiančiam į kelionę. Tokiu metu jaudulys ar net lengvas stresas, specialistų teigimu, yra visiškai normalus. Tačiau, nepaisant to, svarbu užsitikrinti, kad grįžus po atostogų namuose neaptiktumėte nemalonių staigmenų.
Išjunkite visus elektros prietaisus, išskyrus vieną
Kas antras šalies (51 proc.) gyventojas, palikdamas namus ilgesniam laikui, baiminasi vagysčių, 49 proc. nerimauja dėl gaisro pavojaus, o kas trečias (31 proc.) – kad nebūtų aplietas kaimynų. Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Spinter tyrimai“ sausio mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa.
„Prieškelioninis stresas – natūralus dalykas. Juk bandome viską prisiminti, pagalvoti ir sumodeliuoti mūsų laukiančias situacijas bei joms pasiruošti. Vieniems susiplanuoti ir nurimti labai padeda universalūs būtinų prieš kelionę atlikti darbų sąrašai, kiti gi kliaujasi atmintimi. Tačiau labai svarbu, kad, besirūpindami kelione, nepamirštume, jog ir namus, į kuriuos grįšime, būtina palikti saugiai“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Pasak specialistės, vidutinė žala namų turtui, bendrovės duomenimis, svyruoja nuo 450 iki 900 eurų, o apsaugoti namus nuo ilgapirščių ar gamtos išdaigų galima žinant kelias esmines taisykles.
„Nors palikdami namus ilgesniam laikui žmonės labiausiai bijo vagišių ir ugnies, tačiau mūsų statistika rodo, kad didžiausia rizika kyla dėl gamtos stichijų bei užliejimo. Siekiant išvengti tokių nuostolių, prieš išvykstant rekomenduojama iš elektros lizdo išjungti visus prietaisus, net ir tokius kaip skalbyklė, televizorius. Tiesa, ši taisyklė negalioja šaldytuvui. Jeigu jis nėra tuščias ir išvalytas, gali padaryti kur kas daugiau bėdos dėl tirpstančio ir išsiliejusio vandens. Taip pat visada rekomenduojama prieš išvykstant užsukti dujas bei vandenį“, – sako pašnekovė.
Sprogęs akvariumas ir raktai po kilimėliu
D. Strazdienės teigimu, dažnai žmonės bėdą prisišaukia langus ar stoglangius palikdami atidarytus mikro režimu, tikėdamiesi, kad taip namai geriau „kvėpuos“. Tačiau taip kur kas labiau rizikuoja po kelionės namuose rasti nemalonią staigmeną.
„Langus ir stoglangius tiesiog būtina sandariai uždaryti. Atrodytų, kad tai svarbu dėl vagysčių prevencijos, tačiau iš tikrųjų mikro režimas vagystėms didelės įtakos neturi. O štai kilus stipriam vėjui, audrai ar liūčiai, kyla didelės žalos rizika: pro plyšį įsisukęs vėjas gali išlaužti langą, lietaus vanduo užlieti ne tik jūsų, bet ir kaimynų turtą“, – sako D. Strazdienė.
Dar vienas rizikos židinys – vis populiarėjančios daržų ar kambarinių augalų laistymo sistemos, padedančios augalams „ištverti“ jūsų atostogas, ir palikti akvariumai.
„Vienas skaudžiausių nutikimų, kai žmonės namus paliko dviem savaitėms, o antrame namo aukšte esantis stiklinis akvariumas staiga skilo. Išsiliejo beveik 200 litrų vandens, kuris prasiskverbė į pirmą aukštą, o per dvi savaites nuo drėgmės visas būstas ėmė pelyti. Gėlių drėkinimo sprendimai taip pat nėra itin saugus išradimas. Nors šiuose įrenginiuose vandens paprastai nebūna daug ir rizikos užlieti kaimynus beveik nėra, tačiau telkšantis vanduo gali padaryti žalos namų turtui“, – dalijasi D. Strazdienė.
Saugumui: kaimynai, o gal išmaniojo namo sistema?
Anot BTA turto draudimo produktų vadovės, šiandien vis dar pasitaiko atvejų, kai, išvykstant iš namų, raktai paliekami po kilimėliu ar netgi… akmeniu.
„Senais laikais žmonės tikrai mėgdavo palikti namų raktus po kilimėliu ar akmeniu, o prie durų parašyti raštelį „raktai po kilimėliu.“ Nors tokios komiškos situacijos kartojasi tikrai rečiau nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau kai kurie žmonės šiandien vis dar namų ar buto raktus palieka po kilimėliu, po akmeniu, pašto dėžutėje. Tai tikrai nėra gera mintis. Jeigu nėra kitos išeities, kreipkitės į artimuosius, draugus ar tiesiog patikimus kaimynus ir paprašykite jų pasaugoti raktus ir jūsų būstą“, – primena D. Strazdienė.
Ji pastebi, kad tiek palikus namus atostogoms, tiek išėjus į darbą, rizika dėl buto žalos – panaši, tačiau dėl ilgą laiką palikto užlieto buto žala ima didėti.
„Išvykus ilgesniam laikui, paprašykite, kad kas nors per jūsų išvykos laikotarpį bent porą kartų per savaitę užsuktų apžiūrėti buto – palaistytų gėles, patikrintų elektros prietaisus. Taip pat paprašykite, kad kaimynai ištuštintų jūsų pašto dėžutę, nes tai gali būti puikus masalas ilgapirščiams, rodantis, kad jūsų ilgą laiką nėra namuose. Tuomet galėsite atostogauti be streso, o grįžus namo neteks aptikti nemalonių staigmenų“, – sako pašnekovė.
Nerimauti dėl būsto saugumo šiandien nebereikia dar ir dėl gausybės modernių saugumo sprendimų, kurie leidžia informaciją apie būsto būklę į mobilųjį įrenginį parsisiųsti vos vienu mygtuko paspaudimu.
„Tokios išmaniojo namo sistemos per specialius sensorius ant langų, stoglangių ar durų užfiksuoja bet kokius įsilaužimo ženklus, įjungia signalizaciją bei perduoda informaciją tiesiai į šeimininko išmanųjį telefoną. Taip būdami išvykę į tolimą kelionę galite policiją iškviesti tiesiai į butą ir užkirsti kelią didesnei būsto žalai. Jeigu nėra tokios galimybės, reiktų pasirūpinti signalizacija, vaizdo kameromis bei geru kiemo apšvietimu, kuris ilgapirščius turėtų bent jau atbaidyti“, – pataria D. Strazdienė.
Parengta pagal draudimo kompanijos BTA pranešimą
