Nors rekonstruojamose miesto gatvėse ir skveruose pasodinama daugiau naujų medelių negu nukertama senų, ne visi mažeikiškiai patenkinti formuojamais miesto želdiniais.
Esą miesto estetinis vaizdas pagerėtų pasodinus daugiau visžalių augalų. Želdiniais besirūpinantys vietiniai bei šalies specialistai atkerta, kad spygliuočių sodinimas Lietuvoje nepropaguojamas.
NUPJAUS SENUS MEDŽIUS
Dabar rekonstruojamoje Laisvės gatvėje bus nupjauta daugiau nei du šimtai medžių. Iš viso darbų zonoje, nuo Vilniaus iki Viekšnių gatvės, auga pusketvirto šimto medžių.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa patikino, kad rengiant Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo projektą, buvo kruopščiai apžiūrėtas, išmatuotas, aprašytas kiekvienas gatvėje augantis medis, nustatyti defektai, sužalojimai.
Želdynų priežiūros komisija davė leidimą pjauti tik sužalotus, ligotus, peraugusius, kurių nebeįmanoma suformuoti, medžius. Medieną nurodyta vežti į biudžetines įstaigas, kurios šildomos kietuoju kuru. Smulkiosios šakos atiduodamos šilumą tiekiančiai bendrovei.
KURIAMAS MONOTONIŠKAS VAIZDAS?
Baigiantis Laisvės gatvės dalies rekonstrukcijai naujų medelių bus atsodinta šimtu daugiau nei sunaikinta. Gatvės skveruose vietoje senų ir peraugusių medžių pasirinkta sodinti grauželines gudobeles, paprastuosius uosius, kalnines guobas, korėjinius kėnius. Palei važiuojamąją gatvės dalį – sidabrines bei mažalapes liepas, paprastuosius šermukšnius, baltažiedes robinijas.
Tokių viešose miesto erdvėse sodinamų medžių rūšių pasirinkimu patenkinti ne visi miesto gyventojai. Esą sodinant vien tik lapuočius kuriamas monotoniškas miesto vaizdas: vasarą visur žalia, o žiemą – pilka.
„Sprendžiant apie miesto estetinę vertę, ji yra prasta. Trūksta visžalių augalų. Kaip specialistas, sakau, kad tai nėra gerai. Minusas toks, kad medžiai žiemą numeta lapus, ir miestas praranda savo grožį. O spygliuočiai gražu žiemą vasarą“, – savo poziciją apie miesto želdinius išsakė augalais ir jų rūšimis besidomintis Mažeikių miškų urėdijos specialistas Mykolas Bederštetas.
SUBJEKTYVI NUOMONĖ
Kokius medžius ir kurioje miesto vietoje sodinti, sprendžia Savivaldybės karštotvarkos architektas bei seniūnijos specialistai. Parkų, gatvių ir jų viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo projektus ruošia konkursus laimėję privatūs projektuotojai. Projektai yra derinami su Savivaldybės specialistais, architektais, pristatomi visuomenei.
„Taip, mes deriname projektus. Rūpinamės miesto estetiniu vaizdu. Tam yra daromi projektai, kuriuose numatyta, kokius medžius sodinti. Nesu landšafto specialistė, tik manau, kad mes gyvename Lietuvoje, ir pas mus priimta, kad žiemą nėra lapų. Šitas klausimas yra visiškai subjektyvus“, – nuomonę apie prastą miesto estetinį vaizdą atrėmė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė.
MAŽEIKIŲ ŽEMĖ SPYGLIUOČIAMS NETINKAMA
Savivaldybės kraštotvarkos architektą pavaduojantis Statybos ir remonto skyriaus specialistas Laurius Ungeitis, besirūpinantis miesto želdiniais, sutinka, kad mieste spygliuočių galėtų būti daugiau. Bet, anot jo, dabar „neprikaišiosi“ jų bet kur. Parkai ir skverai jau suformuoti, o atsodinimas pagal projektus šiuo metu nenumatytas. Esą šiemet apskritai neskirta lėšų medžiams sodinti, genėti, lajoms formuoti. Pernai buvo pasodinta liepų, kaštonų.
Miesto seniūnijos specialistė želdinių priežiūrai Ingrida Sparnauskienė paaiškino, kad nauji medeliai sodinami arba atsodinami atsižvelgiant į toje vietoje jau augančių medžių rūšį. Taip išlaikomas gatvės vientisumas.
Pašnekovė pastebėjo, kad šalies miestuose nėra populiaru sodinti spygliuočius, nors jie taip pat puikiai sugeria mašinų išmetamas kenksmingas medžiagas. Tokie augalai labiau mėgstami kurortiniuose miestuose, sodinami smėlėtose vietovėse, o Mažeikių dirvožemis esąs visai netinkamas spygliuočiams.
MEDELIAI PAVIRTO Į KANKINIUS
Tuo tarpu Mažeikių miškų urėdijos darbuotojas M. Bederštetas atkreipė dėmesį, kad visžaliai augalai Vakarų Europoje vertinami labiau nei lapuočiai. Pagal tenykštes tendencijas, miestuose sodinamų medžių du trečdalius turi sudaryti spygliuočiai. Šie medžiai, padidėjus miestų užterštumui, gerina ekologinę situaciją, nes pasižymi bakteriologinėmis savybėmis.
„Pas mus dominuoja lapuočiai medžiai, jie taip pat sugeria daug teršalų. Bet urbanistikos specialistai neapskaičiavo būsimų transporto srautų ir judrias gatves apsodino liepomis. Šis medis jautrus užterštam orui. Mažeikiuose yra daug jaunų liepaičių, tačiau jos skursta. Tai medžiai kankiniai“, – pastebėjo urėdijos darbuotojas ir sukritikavo miesto želdinius formuojančius specialistus.
NUSISTOVĖJUSIOS PRAKTIKOS NEKEIČIA
Pašnekovo teigimu, Mažeikių miesto landšafto specialistams trūksta žinių, kad kai kurios medžių rūšys nėra atsparios miestų užterštam orui ir dėl to skursta. Profesionalūs želdinių architektai judrias gatves ar greitkelius apsodina spygliuočiais, o ne lapuočiais.
„Nežinau, čia yra iš senų laikų taip pradėta sodinti ir nepraktikuojama, kad palei važiuojamąją kelio dalį kas nors sodintų pušis ar egles“, – argumentavo pastabas miesto želdinius prižiūrinti I. Sparnauskienė ir pridūrė, kad palei judrias miesto gatves sodinamos liepos, kaštonai, klevai, kaip, pavyzdžiui, ir Naftininkų gatvėje.
Kad spygliuočių sodinimas šalyje nepropaguojamas, tvirtina ir Laisvės gatvės dalies viešųjų erdvių kompleksinio sutvarkymo projekto rengėjai iš Vilniaus. Anot jų, tai, kad užsienyje tam tikras procentas privalo būti sodinama spygliuočių, yra tik kalbos.
„Spygliuočiai sunkiau auga, yra neatsparūs druskoms, kurių gausiai barstoma žiemą. Dabar medžiai parenkami tokie, kad kuo labiau būtų atsparūs ligoms. Tokia Lietuvoje yra praktika“, – „Santarvei“ akcentavo Laisvės gatvės rekonstrukcijos projekto autorius Vitalis Baleišis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Mažeikių gatvės apsodinamos lapuočiais, esą jie atsparesni ligoms ir greičiau auga.
