Kai kuriuose lopšeliuose-darželiuose… vaidenasi?

Taupumo sumetimais ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams tenka atostogauti ir dirbti vienu metu.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai vis dar ieško būdų, kaip išgyventi sunkmečiu.
Kad sutaupytų reikiamą sumą, net imamasi priemonių, prasilenkiančių su įstatymais: vieni lopšelių-darželių darbuotojai dirba, nors oficialiai jiems suteiktos nemokamos atostogos, kiti – simuliuoja ligą ir „švarina“ „Sodrą“.


NEDIRBA, BET DIRBA?
Kad sutaupytų dešimt procentų įstaigos išlaidų, daugelio lopšelių-darželių darbuotojai eina nemokamų atostogų, tačiau „atostogaudami“ į darbą eiti privalo.
„Nemokamų atostogų einu, kad sutaupyčiau darželiui pinigų, o prašyme turiu sugalvoti kokią nors asmeninę priežastį. Suprantu, sunkmetis, ir tos nemokamos atostogos gal neatrodytų taip baisiai, jei per jas nereikėtų eiti į darbą.
Mes gulėtume namuose, žiūrėtume televizorių ir nebūtume atsakingos už vaikus,“ – dėl taupymo darbuotojų sąskaita apgailestavo viena lopšelio-darželio auklėtoja.
Kita kone dvidešimt metų su mažamečiais dirbanti moteris „Santarvei“ pasakojo, kad rugsėjį kol kas „atostogavo“ tris dienas, bet jas taip pat praleido darbovietėje.
Kalbintos įvairių ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojos patikino, kad tokių nemokamų „atostogų“ po kelias dienas bus varomos iki pat Naujųjų metų.
2 SAVAITĖS – 1000 LITŲ
Kalbinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai „Santarvei“ sakė dviračio neišradinėją, nes yra priversti taupyti, kaip ir visa Lietuva.
Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, viena vidutinį atlyginimą gaunanti lopšelio-darželio auklėtoja per dvi nemokamas savaites darbo užmokesčio fondui sutaupo apie tūkstantį litų.
Įstaigų direktoriai užtikrino, kad nė vienas darbuotojas taupyti savo sąskaita verčiamas nebuvo.
„Nė vienam darbuotojui prievarta nesakėme, kad vasarą eitų nemokamų atostogų. Tie darbuotojai, kurie negalėjo, kurie nenorėjo, tie ir nėjo. Kiti ėjo tiesiog savo noru. Negali žmogui neleisti, jei jis pats nori,“ – geranoriškais savo darbuotojais džiaugėsi lopšelio-darželio „Buratinas“ direktorė Živilė Brazaitienė.
Įstaigos vadovė negalėjo konkrečiai pasakyti, kiek kolektyve tokių supratingų. Gal keli, – svarstė ji.
„Prašymai yra segami, bet jų neskaičiavau,“ – nuo atsakymo išsisuko Ž. Brazaitienė.
AKTYVIAUSI – „BITUTĖJE“
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė stebėjosi, kaip direktorė gali nežinoti, kada ir kaip atostogauja jos kolektyvas.
L. Nagienės duomenimis, „Buratine“ tokių supratingų darbuotojų būta 32. Septyniais darbuotojais daugiau nemokamai atostogauti išėjo lopšelyje-darželyje „Berželis“.
Nemokamų atostogų rekordiškai daug išėjo lopšelio-darželio „Bitutė“ darbuotojų – 65 iš devyniasdešimties žmonių.
Šios įstaigos direktorė Asta Samoškienė taip pat džiaugėsi savo kolektyvo geranoriškumu: „Spaudimo tikrai nebuvo. Papasakojome jiems situaciją, ir patys darbuotojai geranoriškai pradėjo sakyti, kad vasarą gali eiti nemokamų atostogų“.
Masiškai nemokamų atostogų darbuotojų nesiryžta leisti lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Zita Siliūnienė.
„Aš suprantu, jei nebūtų mažinama bazinė alga, suprantu, jei nebūtų mažinamas koeficientas. Pedagogams atlyginimas sumažėja apie du šimtus litų. O jei dar varyti žmogų nemokamų atostogų? Nežinau… Sąžinės reikia turėti: iš ko žmogui gyventi. Yra pedagogų, kurie turi du ar tris vaikus, ir iš vienos algos gyvena,“ – samprotavo direktorė.
SPRENDŽIA
ĮSTAIGŲ VADOVAI
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ prisipažino, kad kol kas nelabai domisi, kokiose įstaigose darbuotojai taupo savo sąskaita – imdami nemokamas atostogas.
„Faktas, kad nemokamų atostogų daugės. Bet auklėtojos tomis dienomis į darbą turi neiti. Vadovų problema, kaip sujungs grupes, kaip organizuos darbą, bet lengviausiu keliu eiti negalima,“ – aiškino vedėjas.
Kad varyti darbuotojus nemokamų atostogų nėra geriausia išeitis, sutinka ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
„Ūkinėje veikloje įžvelgiu tam tikros netvarkos, kad ir viešųjų pirkimų srityje. Man didelį susirūpinimą kelia tai, kad vaikų skaičiumi ir plotu panašūs darželiai turi skirtingą etatų skaičių, tų pačių pozicijų apmokėjimai skirtingi. Kodėl?“ – ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų per susitikimus klausė V. Džiugelis.
Šiuo metu įstaigose atliekamas auditas. Anot mero, pirmieji duomenys rodo, kad resursų, kur taupyti, yra, tik vadovai turį priimti ryžtingus sprendimus, neskriausdami darbuotojų.
JAUČIA SPAUDIMĄ
Tačiau ne visi direktoriai linkę ieškoti kitų išeičių. Kalbintos lopšelių-darželių darbuotojos bijojo viešinti savo pavardžių – jas vadovės grasino atleisti iš darbo.
„Mums pasakė: moterys, jei nenorite eiti nemokamų atostogų, jei jums nepatinka, galite eiti lauk. Norinčiųjų dirbti atsiras,“ – tą pačią frazę „Santarvei“ pakartojo bent kelių ikimokyklinių įstaigų darbuotojos.
Apie girdėtus grasinimus už nepaklusnumą išvaryti iš darbo prasitarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų Mažeikių susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė.
„Vienai vedėjai pasakiau, kad man jos darbuotojai skundžiasi. Tai ji užkilo: kaip anie drįsta! Net paprašė pasakyti pavardes. O kaip jūs manote, kam? Kad išmestų iš darbo. Dauguma darbuotojų jaučia spaudimą: arba eini nemokamų atostogų, arba eik lauk,“ – apie įbaugintus darbuotojus pasakojo J. Čejauskienė.
Su mažaisiais mažeikiškiais dirbantiems auklėtojams apie darbą nemokamų atostogų metu esą uždrausta kalbėti ir su tėvais – kad šie nesukeltų šurmulio.
SKIRIAMOS NUOBAUDOS
Įbauginti pedagogai ir aptarnaujančiojo personalo darbuotojai nedrįsta pasiskųsti ir darbo inspektoriams.
Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Liekis „Santarvei“ prisipažino apie tokias mažeikiškių problemas nieko negirdėjęs.
„Jei paskambintų, be jokios abejonės, situaciją išnagrinėtume. Matau rimtą pažeidimą: fiktyvus darbo laiko apskaitos žymėjimas,“ – paaiškino specialistas ir pridūrė, kad už tokį rimtą nusižengimą įstaigos vadovui būtų skiriama nuobauda.
J. Liekis prisiminė, kad anksčiau faktų, kai nemokamų atostogų išėję žmonės visgi dirbdavo, pasitaikydavę lentpjūvėse. Pastaruoju metu tokių pažeidimų Telšių apskrityje nenustatyta.
Darbo inspektoriai negalėjo atsakyti, kas būtų atsakingas už nelaimę, jei ši nutiktų auklėtojui dirbant, bet oficialiai išėjus nemokamų atostogų.
„Tokiu atveju atsakomybę galėtų nustatyti tik teismas,“ – apie galimus keblumus nelegaliai dirbančioms auklėtojoms pasakojo J. Liekis.
„PASIĖMĖ“
NEDARBINGUMO
LAPELIUS
Prispausti sunkmečio, lopšelių-darželių kolektyvai randa ir daugiau galimai neteisėtų išeičių.
„Valdžia džiaugėsi, kaip gerai padarė „Buratinas“, Sedos darželis: sutaupė lėšų, per vasarą išleido nemokamų atostogų, dar kažkas susirgo, nedarbingumo lapelius pasiėmė, – susitikimus su Savivaldybės administracija ir lopšelių-darželių vadovais prisiminė Žemaitijos profesinių sąjungų pirmininkė Virginija Vilimienė. – Bet tai juk vienkartinis džiaugsmas, negalima taupymo organizuoti per žmones.“
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė L. Nagienė apgailestavo, kad apie nedarbingumo lapelius sužinojo per vėlai: darbuotojai jau grįžę į darbo vietas ir nebeįmanoma patikrinti, jie susirgimą simuliavo, ar ne.
„Pasižiūrėjus į ligas, matyti, kad daugiau kaip penkiasdešimt procentų nedarbingumo pažymėjimų išduota dėl padejavimų, kad nugarą suskaudo ar sprandą susuko. Tokiais atvejais nereikia siuntimų, tolesnių tyrimų, tad tokią diagnozę parašyti lengviausia,“ – direktorė svarstė, kad dauguma sirgusių lopšelių-darželių darbuotojų ligą galėjo simuliuoti.
SUSIRGIMAI –
PER DU MĖNESIUS
Šiemet, kaip niekad anksčiau, ypač daug lopšelių-darželių darbuotojų netikėtai susirgo vasarą, – rodo „Sodros“ duomenys.
Pavyzdžiui, jei per pirmąjį metų pusmetį lopšelio-darželio „Bitutė“ darbuotojams išduotas 31 nedarbingumo pažymėjimas, tai per liepą ir rugpjūtį susirgo 22 darbuotojai (jau rašyta, kad per tą patį laikotarpį 65 žmonės nemokamai atostogavo – K. V.). Štai „Buratino“ darbuotojai per šešis mėnesius sirgo 9, o per du pastaruosius – 13 kartų.
Tirkšlių darželyje dirbančioms moterims per pusmetį išduoti 6, o per paskutinius vasaros mėnesius – 9 nedarbingumo lapeliai. Atitinkamai Sedos darželio personalui – 4, o vasarą – trimis daugiau.
Pasitaikė tokių atvejų, kai per du mėnesius tas pats žmogus spėjo ir susirgti, ir nemokamų atostogų išeiti.
„Suprantu, žmonės už nedarbingumo pažymėjimą bent kažkiek pinigų gauna. Bet parodykite, kur mes sutaupome? Į tą pačią kišenę įdėjau, iš tos pačios kišenės išėmiau: juk lopšeliųdarželių darbuotojams sumokėta iš visų tėvystės pašalpų, pensijų, įvairių išmokų fondo,“ – atvirkštiniu taupymu stebėjosi „Sodros“ Mažeikių skyriaus vadovė L. Nagienė.
Ji „Santarvę“ patikino, kad šiuo metu itin sugriežtinta nedarbingumo pažymėjimų kontrolė – kad nebepasikartotų „vagysčių“.
DAUGIAU IŠLAIDŲ – TĖVAMS
Mažinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaidas priversti ne tik jų darbuotojai.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus „Santarvę“ patikino, kad rajono Tarybai jau parengti sprendimų projektai, patuštinsią tėvelių kišenes.
„Planuojame įvesti papildomą mokestį už ugdymą – penkiasdešimt centų už dieną. Be to, kartą per mėnesį bus imamas maisto gaminimo mokestis. Nenuspręsta dar – dvidešimt penki ar trisdešimt penki litai,“ – apie būsimą vaiko išlaikymo pabrangimą lopšeliuose-darželiuose pasakojo vedėjas.
Apie pusantro šimto už vaiko mėnesio maitinimą mokančių tėvelių kišenė gali paplonėti dar 40–50 litų.
A. Stonkus informavo, kad persvarstytos iki šiol taikytos įvairios kompensacijos – dalis tėvelių jų nebegaus.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Išlaidas sumažinti priversti lopšelių-darželių vadovai sukasi, kaip išmano: vieni darbuotojus nemokamų atostogų siuntė vasarą, kitų darbuotojai atostogauja tik „popieriuje“, treti susiorganizuoja nedarbingumo pažymėjimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto