Jaučiate nuovargį, esate mieguisti, dirglūs, daugiau nei įprasta prakaituojate, sausėja oda, daužosi širdis, pastebimai auga arba krinta svoris?
Jei kamuoja visos išvardytos bėdos, turėtume susirūpinti: gali būti sutrikusi skydliaukės veikla.
Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės endokrinologijos skyriaus vedėjo Antano Navicko, šiuos simptomus dažnai priskiriame kokiam kitam susirgimui, nesusimąstydami, kad priežastis – skydliaukė.
KAI HORMONŲ PER DAUG
ARBA PER MAŽAI…
Nėra nė vieno organo, kuriam skydliaukė (27–30 gramų sveriantis organas, produkuojantis hormonus, reguliuojantis visą medžiagų apykaitą, širdies darbą, psichiką, žarnyno veiklą) neturėtų įtakos.
Norint, kad visi mūsų organai dirbtų normaliai, hormono, kurį gamina skydliaukė, kraujyje turi būti tam tikra koncentracija. Jeigu hormonų imama gaminti per daug, susergama hipertireoze. Žmogus jaučia dažną širdies plakimą, nuovargį, drebulį, darosi jautrus, nedarbingas, ima kristi svoris.
Kai skydliaukės hormonų kiekis per mažas, susergama hipotireoze (lėtinio skydliaukės uždegimo pasekmė). Žmogus tampa paniuręs, lėtas, visi organai pradeda „tingėti“, didėja svoris. Pradedama greičiau senti, sausėja oda, atsiranda patinimų paakiuose, slenka plaukai, blogėja širdies veikla, sutrinka ritmas.
„Dauguma žmonių nesuvokia, kas darosi: ar tai liga, ar šiandienos gyvenimo tempo pasekmė“, – sako endokrinologijos skyriaus vedėjas.
NEJAUČIAMA
AIŠKIŲ SIMPTOMŲ
Endokrinologai pastebi, jog daugeliui žmonių skydliaukės susirgimai diagnozuojami per vėlai. Vien dėl to, kad nejaučiama aiškių simptomų.
Žmogus jaučia kitiems negalavimams būdingus simptomus. Pavyzdžiui, poūmis tiroiditas – skausmingas skydliaukės uždegimas, panašus į gripą. Dažnai manoma, kad kalta gerklė ar ausis, atrodo, kad skauda dantį, karščiuojama.
Klaipėdos Universitetinės ligoninės endokrinologijos skyriuje per metus apsilanko po 10–15 tokių pacientų.
Tiek padidėjusios, tiek sumažėjusios skydliaukės veiklos simptomais pasireiškia tiroiditas – skydliaukės uždegimas.
Daug žmonių kamuoja lėtiniai uždegimai – autoimuniniai tiroiditai. Kol nesutrinka skydliaukės veikla, šis susirgimas nepastebimas. Pagrindinis požymis – padidėjusi skydliaukė. Atsiranda kąsnio jausmas, trukdymas, diskomfortas kakle.
Dažniausiai žmonės ima skųstis širdies ritmo sutrikimais ir kreipiasi į kardiologus. Šie, įtarę, kad gali būti hormoninių sutrikimų, pacientą siunčia pas endokrinologus.
„Galų gale, padarius tyrimus, išsiaiškini, kad kalta skydliaukė“, – pabrėžia medikas.
PIKTAS VĖŽYS –
NEDAŽNAS
Vis daugėja atvejų, kai per vėlai diagnozavus mazginę strumą išsivysto skydliaukės vėžys.
A. Navickas įspėja: „Jei mazgai nėra dideli arba jei nėra už krūtinkaulio ir nespaudžia trachėjos, nieko nejauti. Be jokio jausmo mazgas gali tapti vėžiu“.
Skydliaukės vėžių yra kelios grupės – mažai piktybinių, kuriuos laiku išoperavus problemų nėra, piktų ir net labai piktų.
Mazginius darinius skydliaukėje nustačius laiku, privaloma juos nuolat sekti ir kas pusę metų darytis tyrimus. Jeigu mazgai nėra piktybiniai, nekelia problemų, nesmaugia, netrukdo gyventi ir tai nėra vėžys, nėra dėl ko operuoti. Ištyrus, kad mazgas yra vėžinis, jį būtina kuo greičiau pašalinti.
Iš viso pernai ligoninėje išoperuota apie 70 skydliaukės vėžių, iš jų 2–3 buvo labai pikti.
„Jei laiku išoperuoji, žmogus toliau gali džiaugtis gyvenimu“, – nuramino medikas.
IŠSITIRTI
YRA VISOS GALIMYBĖS
A. Navickas „Santarvę“ patikino, kad gerai ištirti skydliaukę šiais laikais ne problema. Būtinybės važiuoti į didesnius miestus nėra, jeigu vietos gydymo įstaigoje dirba gydytojas endokrinologas, kuris turi gerą diagnostinę aparatūrą, gali padaryti mazgo biopsiją. Tačiau, anot klaipėdiškio endokrinologo, padaryti biopsiją ir gerai ją ištirti gali nedaug kas – turi būti geras savo srities specialistas.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami visi reikalingi tyrimai: echoskopija, hormoniniai tyrimai, yra markeriai, kurie reikalingi skydliaukės ligoms sekti ir prižiūrėti.
„Nieko gudresnio niekur kitur šiuo metu nėra. Dabar toks laikas, kai aparatūros, kas turi pinigų, gali nusipirkti. Ne taip seniai buvo laikai, kai įrangos nebuvo, kai hormonų mes negalėdavome ištirti. Gydymas ir diagnostika buvo problemiški. Šiandien yra visos galimybės, tik reikia kantrybės“, – tvirtino pašnekovas.
Medikas priminė vienos savo pacientės pavyzdį. Jai buvo paskirtas gydymas. Po poros mėnesių vaistų vartojimo tyrimai buvo geresni, bet dar ne geri. Moteriškė, nusprendusi, jog tyrimai vis vien blogi, vaistų nebegėrė.
„Po metų jos tyrimai buvo dar blogesni. Tai žongliravimas savo sveikata“, – pabrėžė specialistas.
MAŽEIKIAI –
PROBLEMIŠKAS
RAJONAS
Problemų dėl skydliaukės dažniausiai turi moterys. Devynioms sergančioms moterims tenka tik vienas vyras.
„Šiuo atžvilgiu vyrams pasisekė“, – pridūrė pašnekovas ir patikslino, kad skydliaukės funkcijos gali sutrikti bet kokio amžiaus žmonėms, net vaikams.
Medikai įspėja, jog pas mus dabar yra pats skydliaukės susirgimų pikas. Į Klaipėdos universitetinės ligoninės endokrinologijos skyrių kas mėnesį patenka apie 30 ligonių dėl sudėtingų skydliaukės negalavimų. Mažeikiškių į ligoninę guldoma palyginti nedaug, tačiau į klaipėdiškį gydytoją A. Navicką per dieną kreipiasi po kelis mūsų rajono gyventojus.
„Sergančiųjų iš Telšių, Plungės gal kiek mažiau. Ko gero, iš visų aplinkinių Klaipėdos rajonų, Mažeikiai užimtų „prizinę“ vietą. Nežinau, kodėl“, – teigė specialistas.
Anot gydytojo, neaišku, ar naftos gamyklos, automobilių sąlygojama oro tarša gali sutrikdyti normalią skydliaukės veiklą – nebent jodas yra surišamas su kažkokia kita medžiaga. Esą reikėtų palyginti, ar kituose panašiuose rajonuose taip pat yra daugiau sergančiųjų.
ČERNOBYLIO
PASEKMĖS?
Nenormali skydliaukė šalyje yra kas šeštos moters, tačiau ne kiekvieną iš jų kamuoja problemos. Gydytojas sako, jog skydliaukės sutrikimams įtakos turi keletas veiksnių. Vienas jų – jodo trūkumas. Į regioną, kuriame trūksta jodo, įeina visa Europa. Jodo koncentracija Baltijos jūroje yra labai nedidelė. Atsiradus jodo deficitui organizme, išsivysto struma (tai vadinama skydliaukės padidėjimu).
A. Navicko teigimu, pastaruoju metu skydliaukės susirgimų ypač daug nustatoma Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Baltarusijoje beveik visų gyventojų skydliaukės yra blogos. Esą buvo prognozuota, jog praėjus 15–20 metų po Černobylio atominės elektrinės sprogimo bus didelis skydliaukės susirgimų pakilimas.
„Taip yra todėl, kad tais laikas mes negaudavome pakankamai jodo, nebuvo druskos su jodu. Ir staiga sprogimas atnešė radioaktyvaus jodo. Skydliaukė godžiai jį paėmė“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Skydliaukės sutrikimus išprovokuoja ir patiriamas stresas. Tačiau gyvendami tokiu intensyviu tempu žmonės randa paaiškinimą, kodėl blogai jaučiasi, ir numoja į tai ranka.
Nenormalią skydliaukę dažnai lemia ir genetika. Dažniausiai paveldimi mazgai skydliaukėje – mazginės strumos.
„Jei mama, teta ar močiutė turi mazginę strumą, dažniausiai šitą reikalą turės ir dukra. Paveldimas gali būti ir medulinis skydliaukės vėžys (reta vėžio forma), kuris yra gana piktas“, – pabrėžia A. Navickas.
BŪTINA
SPECIALISTŲ PAGALBA
Skydliaukės funkcijų sutrikimai gydomi endokrinologų skirtais medikamentais, sergantieji periodiškai turi lankytis pas medikus.
Pašnekovas besigydantiems skydliaukės sutrikimus priminė, jog geriau, kai ligos eigą stebi endokrinologai, o ne šeimos gydytojai: „Kai gydymas yra nuolatinis, pacientams kreiptis į šeimos gydytojus yra patogu. Ir tai yra normalu, visame pasaulyje taip daroma. Bet kai liga paūmėja, būtina specialistų priežiūra“.
A. Navickas sako, jog skydliaukę galima išgydyti, tik reikia kantrybės. Negalavimai žmogų gali lydėti ir visą gyvenimą – priklausomai nuo to, koks ligos variantas bei kokia imuninė sistema. Pasitaiko atvejų, kai liga sunkiai pasiduoda gydoma.
VARTOKIME DRUSKĄ
SU JODU
Specialistas primena, kad kiekvienas iš mūsų galime šiek tiek padėti sau ir savo skydliaukei. Pirmoji profilaktikos priemonė – druska su jodu, jūros kopūstai bei jūros gėrybės.
„Jeigu nuo vaikystės gausime pakankamai jodo, tikimybė susirgti skydliaukės ligomis bus mažesnė“, – „Santarvę“ patikino endokrinologas.
Normali jodo dozė organizmui, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, yra nuo 150 iki 250–300 mikrogramų per dieną. Per didelis kiekis jodo gali išprovokuoti skydliaukės sutrikimus. Vartojant vaistus, kuriuose per didelis jodo kiekis, galima sau pakenkti.
labas vakaras, ar galite man padeti,, nebezinau ka man reikia daryti, man labai auga svoris, kartais duria sirdi, dustu. greit pavargstu, pilvas issiputes atrodau kaip nescia , man greit bus48 metai
As per 2 metus nuo 52kg priaugau iki 90kg. Sirdis dauzosi, jegu niekam nera. Jau pirmais metais vis ejau pas gyd. ir skundziausi- neziurejo rimtai, net pasisaipydavo. Pakeiciau gyd. ir gavau siuntima pas endokrinologa. Nustate Hasimoto tiroidita ir dideli kortizolio kieki(nuo ko ir auga lasiniai ant juosmens srities). Del Hasimoto – pasalins skydliauke, o del kortizolio vis dar daro tyrimus, ytaria kad kazkas negerai su antinksciais. Reikia pakliut pas gyd. kuriam nera nusispjaut i tavo skundus…
prieš 4d.pašalino visą skydliaukę,geriu tirohsiną ir kalcį,nes jo man irgi trūko,dabar laukiu atsakymo ar nebus vėžys.gal yra daugiau į mane panašių,parašykit.
Sveiki visi, kurie lankotes sitame puslapyje, as rasau diplomini darba apie skydliaukes sutrikimus. Jeigu turite, kokiu nors skydliaukes sutrikimu gal sutiktumete man padėti ir atsakytumete i kelis klausimus. Mano el. pastas, jei sutiktumete yra ttomuciuykads@gmail.com Gal pazysti dar kokiu zmoniu turinti si sutrikima?
pirmiausiai pasidarykit echoskopija,nes kraujas gali buti geras,o vezys jau gali buti,cia mano patirtis
Man pries 2 metus isoperuota skydliauke. Simptomu jokiu nebuvo. Drauge(medike) echoskopavo mane. rado itartina mazga skydliaukeje. dare biopsija. atsakymas-vezys. gerai,kad papilinis ir 1 stadija. Teko patirti 4 jodoterapijos kursus. Pasveikau,bet gyvenimo kokybe suprastejo…
sandra – taip, netiesiogiai, bet galimas dalykas. laimute- jei hormonu tyrimai prasti, tai tada daroma echoskopija ir galutinai patvirtinama(arba paneigiama) diagnoze. Geriausi – issitirti, nes tyrimas kainuoja zymiai maziau, nei gydymas veliau.
kaip pirmiausia nustatoma skydliauke,ar gali nustatyti paeme krauja
ar galvos skausmai nezmoniski,nepakencemi taipat gali buti susije su skydliauke?
ar galvos skausmai nezmoniski,nepakencemi taipat gali buti susije su skydliauke?