Metų ratas nesustodamas sukasi – artėja didžiosios šventės. Tai trumputė kasdienybės pertrauka, suteikianti progą nutolti nuo buities, smulkmeniškumo, vedanti į save ir santykį su kitais.
Niekas nesiginčys, kad šventė ir šventas – giminiški žodžiai. Seniau žmonės šventumą suprasdavo kaip Romuvos kūrimą širdyse: atsiprašydavo artimųjų ir kaimynų, prašydavo atleidimo ir patys atleisdavo, tik palikę visas nuoskaudas žengdavo į sakralią šventės erdvę. Prieš svarbų įvykį – Kristaus gimimą – įprasta susikaupti. Susikaupimo metas krikščioniui yra adventas. Tai ne šventė, o šventės laukimas, tai laikotarpis, metas, todėl rašomas mažąja raide. Taip rašomi ir kiti su tikėjimu susiję laikotarpiai: gavėnia, šabas, ramadanas.
Dažnai kalbėdami ar rašydami apie svarbiausias šventes, pridedame šv. arba žodį šventas. Anot kalbininko Antano Smetonos, tai nėra būtina.
„Juk jei daug kartų pasakysi saldus, burnoje nuo to saldžiau nepasidarys. Taip ir su tuo šventu – jau geriau šventumas širdyje, o ne ant liežuvio galo. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio“, – šmaikštauja kalbininkas A. Smetona.
Sveikinimuose galime pridėti, jei norime, žodį šventas, bet rašome jį mažąja raide, nes šventės pavadinimui nepriklauso.
Didžioji raidė rašoma tik sakinio pradžioje arba turint stilistinių sumetimų. Taigi, sveikinti galime trejopai: džiaugsmingų šventų Kalėdų, džiaugsmingų šv. Kalėdų ir tiesiog džiaugsmingų Kalėdų.
Reikėtų vengti pasakymo su prielinksniu: sveikinu su Kalėdomis – tai rusiška konstrukcija, įsigalėjusi sovietmečiu. Galime linkėti ramių, šviesių, jaukių Kalėdų.
Etnologas Aleksandras Žarskus rašo, jog seniau buvo labai svarbus kalėdojimas. Kalėdotojai buvo laimės nešėjai, jie sveikindavo, linkėdavo, laimindavo. Jie atnešdavo dvasinę dovaną – tarsi lemdavo ateinančių metų sėkmę. Bet pamažu dvasines dovanas pradėjo išstumti materialios. Nereikėtų nuvertinti žodžio svarbos. Gal iš širdies pasakytas linkėjimas, bendra malda ir palaiminimas tikrai gali pakeisti jei ne gyvenimą, tai bent tą bendrystės su kitais valandą…
Po jaukių Kalėdų – Naujieji metai, Trys karaliai. Visi daugiažodžiai švenčių pavadinimai rašomi taip pat – pirmas žodis didžiąja raide, kiti mažosiomis.
Visiems jaukaus švenčių laukimo, dvasinio įsipareigojimo advento laikotarpiu ir atsinaujinimo.
Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
