Kaimo medicinos punktai – ties išnykimo riba?

Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrui uždarius keturis kaimo medicinos punktus gyventojai baiminasi, kad liks be pagalbos.
Sveikatos centro steigėjai tvirtina, kad punktai dirbo nuostolingai. Jie tikisi, kad pigiau ir kokybiškiau pacientus aptarnaus įsteigę mobilią brigadą. Nuostolius dėl kaimo punktų išlaikymo skaičiuoja ir kitų rajono medicinos įstaigų vadovai. Tačiau tikina jų uždaryti neišdrįsią.

SKUNDĖSI
BENDRUOMENĖ
Dauguma Senamiesčio gydymo įstaigos pacientų kaimuose – pagyvenę, vieniši žmonės, todėl baiminasi, kad liks be būtiniausios pagalbos.
„Kaimas yra pagyvenęs, žmonėms reikia susileisti vaistus, persitverti žaizdas. Viskas uždarinėjama: felčeriniai punktai, mokyklos. Ką dar uždarys?“ – “Santarvei“ skundėsi Leckavos bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitis Vidmantas Savickis.
Pagalbos pirmininkas kreipėsi į seniūną, Savivaldybę. Jam esą buvo paaiškinta, kad yra Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, nurodantis, jog jei kaimo punkte nėra prisirašę 800 žmonių, išlaikyti etatą netikslinga.
„Žmonės į punktą masiškai nėjo, bet norime, kad mums atsakytų, ar tas uždarymas yra pagrįstas“, – „Santarvei“ teigė V. Savickis ir pridūrė, kad žmonės apie punktų uždarymą nebuvo informuoti. Ant punkto durų esą tik buvo paliktas raštelis su telefonų numeriais.
UŽDARĖ
KETURIS PUNKTUS
Senamiesčio PSPC yra prisirašę apie 10 tūkst. rajono gyventojų, beveik pusė jų gyvena kaimuose.
2006 metais įsikūrusi privati gydymo įstaiga turėjo 10 medicinos punktų. Reivyčių ir Auksodės punktai uždaryti dar anksčiau, be dabar uždarytų keturių Leckavoje, Buknaičiuose, Purvėnuose ir Urvikiuose, liko dar tiek pat – Bugeniuose, Krakiuose, Laižuvoje, Ruzguose.
„Dėl ko tie keli punktai užsidarė? Dėl to, kad atstumas iki centro mažas. Pagal Europos Sąjungos medicininės srities ekspertus, mūsų įstaigoje turi likti tik du punktai, kurie labiausiai nutolę. Tada mes galime normaliai funkcionuoti“, – „Santarvei“ aiškino viena įstaigos steigėjų gydytoja Dalia Jurgaitienė.
Vos įsikūręs šis medicinos centras parengė kaimo punktų renovacijos projektą ir laimėjo finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Suremontuoti du toliausiai nuo sveikatos priežiūros centro esantys įstaigos punktai Laižuvoje ir Ruzguose, įstaiga įsigijo keturis lengvuosius automobilius. Su jais šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojos vyksta į iškvietimus pas įstaigos pacientus.
NENORI BANKRUTUOTI
Senamiesčio PSPC dalininkai teigia, kad sprendimui likviduoti keturių punktų veiklą įtakos turėjo ne tik laimėtas Europos Sąjungos projektas. Sprendimas brendęs jau seniai, tačiau įstaiga vis nedrįsdavusi to padaryti. Galutinis taškas padėtas nuo gegužės pirmos dienos teritorinėms ligonių kasoms nuo vieno iki 0,89 lito sumažinus finansavimą. 12 procentų sumažėjus lėšų įstaiga pradėjo svarstyti, kur galima taupyti.
„Jeigu įstaiga išlaiko visus punktus, kurie yra nuostolingi, bet visiems darbuotojams iki minimumo sumažina atlyginimus ir visi baigia prasikeikti, grasina išeiti, ar taip geriau? Nė vienas protingas žmogus savo biudžeto netvarkys taip, kad eitų į bankrotą. Logiška. Krizės laikotarpiu reikėjo kažkokius sprendimus daryti. Bankrutuoti mes nenorime“, – „Santarvei“ dėstė centro steigėjai.
Senamiesčio sveikatos centro steigėjų skaičiavimu, keturi uždaryti punktai centrui per metus atnešdavo apie 60 tūkst. litų nuostolių. Likę punktai esą taip pat nuostolingi, tačiau ten, ypač Krakiuose, Bugeniuose, lankosi daug pacientų.
NEDRĮSTA KIRŠINTI
BENDRUOMENIŲ
Kad punktų išlaikymas nuostolingas, patvirtino ir rajono miestelių pirminių sveikatos priežiūros centrų vadovai. Jie taip pat būtų suinteresuoti likviduoti kai kuriuos punktus, tačiau nesiryžta. Tam aktyviai priešinasi bendruomenės.
Sedos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Vilmantė Stankevičienė „Santarvei“ pasakojo, kad kilo didžiausios aistros, kuomet buvo nutarta uždaryti Rubikų punktą. Jame prisirašę tik apie 100 gyventojų, išlaikoma ketvirtis slaugytojo etato.
„Punktas yra katastrofiškos būklės. Remontuoti lėšų neturime. Alternatyvų dėl kitų patalpų neturime. Bet sukilo bendruomenė, taip viskas ir paliko. Mes nedrįsome kiršinti tų bendruomenių“, – tvirtino Sedos sveikatos centro, išlaikančio keturis punktus ir 3 tūkst. prisirašiusių gyventojų, vyr. gydytoja.
Uždaryti punktų artimiausiu metu neketina ir Tirkšlių, Židikų bei Viekšnių gydymo įstaigos, išlaikančios 16 punktų. Juose aptarnaujama po 300–400 žmonių, kai kuriuose – tik po 200.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė informavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad medicinos punktas aptarnautų 800–1500 asmenų bendruomenę.
PER DIENĄ –
TRYS PACIENTAI
Senamiesčio sveikatos centro steigėjai tvirtino per trejus gyvavimo metus išanalizavę savo darbą, įvertinę, koks darbo krūvis atitenka dirbantiesiems punktuose. Esą kol dar nebuvo krizės, pastebėta, kad pacientai punktuose lankosi negausiai.
„Sėdi žmogus, dirba visą darbo dieną, mes jam mokame atlyginimą, o į punktą ateina trys žmonės“, – patikino įstaigos dalininkė Nijolė Kasperavičienė ir pridūrė, kad tokia padėtis buvo Buknaičiuose, panaši padėtis – Leckavoje.
Buknaičiuose ir Leckavoje felčerė dirbo tik puse etato. Trijų punktuose dirbusių felčerių Senamiesčio PSPC neatleido. Viena įdarbinta centre, kitos dvi – mobilioje brigadoje.
„Jos nebesėdi punktuose, o apvažiuoja tuos kaimus, pas pacientus vyksta gydytojo paskyrimu. Slaugytojos kiekvieną dieną vyksta į kaimus. Pavyzdžiui, atvažiavo ligonis, matau, kad jam reikia leidžiamų vaistų, juos paskiriu, kitą dieną slaugytoja jau ir važiuoja“, – dėstė centro dalininkė.
TIKISI SUTAUPYTI
Mobilus pacientų aptarnavimo būdas, kai felčerė vyksta pas žmogų tiesiai į namus, Lietuvoje ne naujiena. Telšių apskrityje tokio medicinos darinio dar nėra.
Senamiesčio sveikatos centro gydytojų žiniomis, mobilios medicinos brigados populiarios Kauno rajone. Alytaus rajone uždaryti visi medicinos punktai, tačiau ten nesą jokių mobilių brigadų. Panevėžio rajone palikti tik labiausiai nuo centro nutolę punktai.
Įstaigos dalininkai paskaičiavo, kad uždarę keturis medicinos punktus, o pacientus aptarnaudami namuose, sutaupys apie 30 procentų lėšų. Atkris punktų išlaikymas, vanduo, elektra.
Tuo tarpu bendruomenių atstovai įsitikinę, kad taip taupyti nelogiška.
„Įdomus dalykas. Jie paliko telefonus, ir jeigu žmonėms reikia, šie turi pasiskambinti. Tas felčeris bildės Leckavos keliu su mašina suleisti vaistų ir vėl grįš atgal į Mažeikius. Po kiek laiko gal kita senutė paskambins, ir jis vėl važiuos į Leckavą“, – samprotavo Leckavos bendruomenės pirmininkas V. Savickis. Jo manymu, naudingiau būtų išlaikyti punktą kad ir su puse etato. Ir žmonės tada saugiau jaustųsi.
PASLAUGŲ ATSISAKĖ
Senamiesčio PSPC medikai tvirtina, kad žmonėms mobilus aptarnavimo būdas bus patogesnis – slaugytojos atvyks tiesiai į namus, suleis vaistų, pamatuos spaudimą.
Pasiūlymą naudotis mobilios brigados paslaugomis Senamiesčio sveikatos centras pateikė ir Mažeikių PSPC, UAB „Sveikata šeimai“, Šeimos sveikatos centrui. Šių gydymo įstaigų pacientus kaimuose, kol punktai nebuvo uždaryti, aptarnavo Senamiesčio PSPC slaugytojos. Už paslaugas centras atgaudavo nuo 50 iki 80 procentų teritorinių ligonių kasų skiriamų lėšų.
Mobilios brigados paslaugomis naudosis Šeimos sveikatos centras, Mažeikių PSPC atsakymo dar nepateikė.
UAB „Sveikata šeimai“, turinti 130 kaimuose gyvenančių pacientų, paslaugų atsisakė. Anot įstaigos vadovės Onos Juočinskienės, Senamiesčio PSPC punktuose jos pacientai mažai lankydavosi. Jei reikėdavę, jie atvažiuodavę pas savo gydytoją.
„Tai už ką mes dabar tuos pinigėlius turėtume mokėti? Ką tai reiškia mobili brigada? Galbūt ten kažkas ypatingo, ko mes nesuprantame? Nusprendėme, kad jei reikės, pas pacientą važiuosime patys“, – „Santarvei“ paaiškino O. Juočinskienė ir pridūrė, kad atsisakę Senamiesčio sveikatos centro paslaugų jie dar ir sutaupys.
Mobilios brigados darbo neįsivaizdavo ir kitų PSPC vadovai.
„Mes visi mobilūs. Juk žmogus paskambina, mes ir važiuojame. Tiek mes, tiek slaugytojos, tiek laborantės“, – replikavo V. Stankevičienė.
SAVIVALDYBĖ
NEKONTROLIUOJA
Senamiesčio centro medikai tvirtina, kad uždarius punktus kaimuose medicinos priežiūros paslaugų kokybė tikrai nenukentės.
Savivaldybės gydytoja „Santarvei“ sakė, kad tai galima pasakyti tik įvertinus, kiek paslaugų buvo teikiama medicinos punkte (pastate) ir kiek jų suteiks mobili brigada, kokie yra kiti veiksniai (atstumas iki gydymo įstaigos, galimybė pasinaudoti viešuoju transportu nuvykti į gydymo įstaigą ir pan.).
Anot I. Vaicekavičienės, Savivaldybė nekontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybės – kontrolė yra pavesta valstybinei ir teritorinei ligonių kasoms.
Steigėjas (Savivaldybės taryba) sprendžia tik dėl gydymo įstaigų vidinės struktūros pertvarkymo.
Privačių steigėjų įstaigos savo struktūrinių pakeitimų su Savivaldybės institucijomis nederina.
NEINFORMAVO TARYBOS
Vadovaudamiesi tokiomis nuostatomis Senamiesčio PSPC steigėjai apie punktų restruktūrizaciją Savivaldybės tarybos neinformavo, tik parašė raštą Savivaldybės gydytojai.
„Ėmiausi ieškoti, gal yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl punktų uždarymo, likvidavimo ar reorganizavimo. Bet jo nėra. Tiek rajono valdžia, tiek meras, Savivaldybės administracijos direktorius apie tai neinformuoti“, – per Sveikatos priežiūros komiteto posėdį pareiškė komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė.
Tuo tarpu Senamiesčio sveikatos centro steigėjai „Santarvei“ stebėjosi, kodėl Savivaldybės gydytoja apie punktų uždarymą neinformavo Savivaldybės administracijos. Juk tai buvusi jos pareiga.
„Iš tikrųjų politiškai Savivaldybė atsako už pirminę sveikatos priežiūrą. Bet jokių materialinių resursų, rekomendacijų, kaip reikia dirbti, neduoda. Viską reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos“, – paaiškino Remigijus Kontaras, šiuo metu laikinai pavaduojantis centro direktorę.
GALI GAUTI PARAMĄ
Senamiesčio PSPC yra atskiras juridinis vienetas. Jo steigėjai svarstė, kad Savivaldybės įsteigtoms medicinos įstaigoms išgyventi lengviau. Jos esą žino, kad nebankrutuos, pradėjusioms dirbti nuostolingai galbūt padengs lėšas, kompensuos.
Tačiau Savivaldybės įsteigtų medicinos įstaigų vyriausieji gydytojai tvirtina, kad lėšų pagal sutartį su ligonių kasa jie gauna tiek pat, kiek ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos.
„Punktų išlaikymui nesame gavę nė cento. Visi punktai yra ant mūsų pečių, bet išsilaikome“, – patikino Sedos PSPC vyr. gydytoja V. Stankevičienė.
I. Vaicekavičienė pabrėžė, kad tiek Savivaldybės įsteigtos, tiek privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali gauti Savivaldybės paramą aktyviai dalyvaudamos vykdant Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones.
SUSITIKS SU GYVENTOJAIS
Senamiesčio PSPC dalininkų teigimu, prieš priimdami sprendimus jie neprivalėję konsultuotis su Savivaldybe. Tačiau Savivaldybės jie buvo įpareigoti iki rugsėjo 10 dienos susitikti su kaimų, kuriuose buvo uždaryti punktai, bendruomenėmis ir paaiškinti, kaip toliau bus teikiamos medicinos paslaugos.
Leckavos bendruomenės pirmininkas informavo, kad susitikimas su Sveikatos centro dalininkais įvyko. Tačiau net ir po jo nepaaiškėję, kaip toliau bus dirbama. Kitą savaitę rengiami centro steigėjų susitikimai su kaimų gyventojais.
Gydytojai kaimų gyventojams primena, kad slaugytoja į namus atvyks paskambinus į registratūrą telefonais 25 565, 8 616 72 796 nuo 8 iki 18 valandos. Tomis pat valandomis galima skambinti slaugytojai arba savo šeimos gydytojui telefonu 8 616 72 620.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Urvikių, Buknaičių, Leckavos, Purvėnų medicinos punktai uždaryti. Aptarnauti pacientų tiesiai į namus atvyksta mobilios brigados.