Mažeikiuose įsikūrusi Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė (ŠVLVVG), vykdanti projektą, skirtą kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimui, šiuo metu rengia naują kaimo plėtros strategiją. Kaimo bendruomenių atstovai, seniūnijų darbuotojai ir Savivaldybės specialistai bei projekto konsultantai jau aptarė priemones, kurias numatoma įtraukti į naująją strategiją. POREIKIAI VIRŠIJA GALIMYBES Pagal rajono kaimuose gyvenančių žmonių skaičių naujajai strategijai įgyvendinti iš LEADER programos tikimasi gauti apie devynis milijonus litų. Iš šios sumos atėmus 20 proc. lėšų administravimo išlaidoms, kiekvienai seniūnijai atitektų maždaug po 800 tūkst. litų. Pasirinktos priemonės, pasak projekto koordinatorės Loretos Rubežienės, turi „atitikti pinigus“. Kadangi dabar seniūnijų parengtoms priemonėms įgyvendinti devynių milijonų tikrai neužtektų, nutarta dar kartą jas apsvarstyti ir išrinkti tai, kas yra visų svarbiausia. Nepaisant to, kad poreikiai smarkiai viršijo galimybes, strategijų pristatymas, anot jame dalyvavusiųjų, buvo labai naudingas. Į renginį atvykę Savivaldybės specialistai seniūnijų darbuotojus ir kaimo bendruomenių atstovus informavo, kad kai kurias seniūnijose numatytas įgyvendinti priemones galima atlikti iš kitų fondų lėšų bei papasakojo apie darbus, kuriuos atliks Savivaldybė. Tirkšlių seniūnija buvo numačiusi lėšas miestelio kultūros centro remontui, tačiau Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė tirkšliškius informavo, kad centro remontą Savivaldybė atliks kitų programų lėšomis ir patarė pinigus perskirstyti. Auksodės bendruomenė ketino prašyti pinigų vandentiekio bei nuotėkų sistemos remontui, tačiau paaiškėjo, jog tam lėšos jau yra gautos. SENIŪNIJOS SUDARĖ PLANUS Pagrindinės problemos visuose rajono kaimuose yra blogi keliai, nusidėvėję valymo įrenginiai, prastas gatvių apšvietimas, neatlikta žemės, įvairių pastatų, net kai kurių bažnyčių teisinė registracija. Kiekviena seniūnija sudarė planus, kokius kelius ar gatves būtina asfaltuoti bei remontuoti pirmiausia, kur įrengti vandentiekį ir nuotėkų įrenginius, gatvių apšvietimą, išdėstė, ko reikia verslo plėtojimui, kultūros paveldo išsaugojimui, bendruomenių namų remontui ir t. t. Numatyta nemažai aplinkosaugos gerinimo priemonių. Kai kurios priemonės, tokios, kaip kelių asfaltavimas, vandentiekio bei nuotėkų valymo įrenginių remontas ar įrengimas, per LEADER programą nebus finansuojamos, jas ŠVLVVG siūlo įtraukti į rengiamą naują rajono strategijos planą. Savivaldybės vyr. paminklotvarkos specialistė Eugenija Kupliauskienė džiaugiasi, kad kaimo gyventojai daugiau dėmesio ėmė skirti jos kuruojamai sričiai. „Žmonės jau nebegalvoja vien tik apie kelių asfaltavimą, kitus didelius darbus, bet nori sutvarkyti ir išsaugoti kultūros paveldo objektus,“ – pastebėjo specialistė. DOKUMENTUS REIKĖS PATEIKTI ANKSČIAU Liepos pabaigoje ŠVLVVG organizuos pakartotinį strategijų pristatymą, į kurį vėl kviečia kaimo bendruomenių atstovus, seniūnijų ir Savivaldybės specialistus. Buvo numatyta, jog kaimo plėtros strategiją reikia parengti iki kitų metų rugpjūčio 30 d., tačiau Žemės ūkio ministerijos darbuotojai pageidauja, kad jau iki šių metų spalio būtų pristatyti visi reikalingi dokumentai. Juos ministerijos specialistai ketina peržiūrėti ir, jeigu ras neatitikimų bei klaidų, reikalaus, kad rengėjai pakoreguotų. Toks dokumentų pristatymo paankstinimas, anot L. Rubežienės, numatytas tam, kad strategijos būtų greičiau įvertintos. SKELBS ANTRĄJĮ ETAPĄ Praėjusiais metais ŠVLVVG parengtos strategijos įgyvendinimui buvo skirta pusė milijono litų. Projektų paraiškas teikia Mažeikių rajone įregistruotos bendruomeninės organizacijos, ne pelno organizacijos, socialinės ir mikroįmonės, ūkininkai, seniūnijos, savivaldybių biudžetinės įstaigos, švietimo įstaigos, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą kaimo vietovėje. Parama skiriama renginiams, teritorijų tvarkymui, stovyklų organizavimui, bendruomenių centrų įrengimui ir kitoms veikloms. Pirmasis projekto vykdymo etapas jau baigiasi, skirstomi pinigai. Šiuo metu ruošiamasi skelbti antrąjį paraiškų pateikimo etapą. Jono STRAZDAUSKO nuotr.: L. Rubežienės teigimu, daugelį projektų stabdo neatlikta įvairių objektų teisinė registracija.
Kaimui skirti milijonai jau pradėti naudoti
