Jau keletą savaičių žmones vargina pernelyg karšta vasaros saulė. Kaip mažeikiškiams pasiseka netapti karščio aukomis, dirbti, ilsėtis ar net pramogauti, ketvirtadienį klausėme gatvėje sutiktų praeivių. 
Bronė STULGINSKIENĖ,
laikinai nedirbanti:
– Stengiuosi kuo dažniau maudytis po dušu. Kadangi dabar sergu, kur nors nuvažiuoti maudytis neturiu galimybės.
Valgyti per tokius karščius nesinori, pasitenkinu daržovėmis, uogomis, geriu daug mineralinio vandens.
Galvą nuo saulės reikia slėti po skrybėle, stengiuosi, ypač per pietus, nebūti saulėje.
Alfonsas VASILIAUSKAS,
sienos apsaugos tarnybos darbuotojas:
– Nuo saulės stengiuosi apsisaugoti visais įmanomais būdais. Maudausi, geriu daug skysčių, nealkoholinių gaiviųjų gėrimų, stengiuosi kuo mažiau judėti, kuo mažiau galvoti.
Pats geriausias būdas – neišlįsti iš vandens. Kadangi gyvenu Klaipėdoje, dažnai būnu prie jūros.
Akis nuo saulės slepiu po tamsiais akiniais, nešioju kepurę, kurios dabar neturiu, rengiuosi kuo lengviau: jokių kelnių ar džinsų, dažniausiai mūviu šortus.
Birutė RAMANAUSKAITĖ ir
Marta KUPLIAUSKAITĖ,
moksleivės:
– Stengiamės kasdien nueiti į pavenčius nusimaudyti, rengiamės kuo ploniau, kad būtų vėsiau, valgome daug ledų, geriame gaiviuosius ir kuo šaltesnius gėrimus.
Saulėje būti patinka, bet kai per daug, tai jau blogai. Jeigu būname saulėje, galvą slepiame po kepurėmis, nešiojame saulės akinius. O šiaip per karščius vis dėlto geriausia sėdėti namuose ir valgyti ledus.
Audronė TENIENĖ,
pašto darbuotoja:
– Apsiginti nuo karščio ypatingų būdų nežinau ir kažin, ar jų yra. Galima tik kaip nors sau palengvinti juos ištverti. Kadangi gyvename nuosavame name, didelių rūpesčių dėl karščio nepatiriame. Darbe stengiamės laikyti atdarus langus, duris.
Geriu daug mineralinio vandens, valgyti nesinori, bet nors kartą per dieną reikia.
Geriausia, jeigu yra galimybė, įlįsti į šaltą rūsį.
Algimantas SKURVYDAS,
statybos darbų vadovas:
– Jei nedirbame, stengiamės kuo daugiau maudytis tvenkiniuose, nuvažiuojame prie Plinkšių ežero, pagal galimybes – ir prie jūros.
Reikia nuolat nešioti kepurę, laisvus, plonus, nesintetinius marškinius.
Gerai gerti šaltą alų, vandenį.
Steponas LIMANTAS,
namo bendrijos pirmininkas:
– Kadangi mano amžius jau nebe tas, prie upės ar dar kur nors kitur nenuvažiuoju. Stengiuosi kuo dažniau būti sode, apsipilti vandeniu. Esant karščiams, niekada nesiskiriu su kepure. Valgau pieniškus produktus – daug daržovių, uogų, nes nieko „sunkesnio“ nesinori. Ir, žinoma, geriu daug vandens.
Vytautas MALŪKAS
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
